2018-ieji Alytaus rajone – ypatingos jautros žmogui ir jo poreikiams metai

2018-ieji Alytaus rajone – ypatingos jautros žmogui ir jo poreikiams metai

Alytaus rajono savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas.

Alytaus rajono savivaldybės taryba patvirtino 2018 metų strateginį veiklos planą ir biudžetą. Kaip gyvensime šiais metais, pagrindinius akcentus politikai sudėliojo, tačiau ką realiai pajus Alytaus rajono gyventojai – pokalbis su rajono meru Algirdu Vrubliausku.
 
– Meras yra arčiausiai žmonių esantis tiesiogiai išrinktas valdžios atstovas. Kaip formuojant 2018 metų biudžetą pavyko atstovauti žmonių interesams bei atsižvelgti į skirtingų frakcijų siūlymus?
– Ilgai trukusios diskusijos lėmė, kad administracija kartu su taryba paruošė gerą, subalansuotą biudžetą. Tai ypatingi metai dėl valstybės šimtmečio, tačiau numatyta ir daug konkrečių žmonių gyvenimą palengvinsiančių darbų. 
Derinant biudžetą politikai liko mažai vietos – nejau opozicija galėtų prieštarauti, kad bus aptveriamos kapinės, dažomi vandens bokštai, tiesiami ir rekonstruojami keliai, remontuojamos seniūnijos, laisvalaikio salės, modernizuojamos mokyklos, keliami atlyginimai mažai uždirbantiems savivaldybės ir jos įstaigų darbuotojams. 
Šių metų biudžete – 20.5 mln. eurų. Dar 3.3 milijono eurų perkelta iš praėjusių metų. 
 
– Sakote, daliai mažai uždirbančių bus keliami atlyginimai – kas tie žmonės?
– Džiaugiamės, kad Vyriausybė 5 proc. padidino  atlyginimą darbuotojams, kurių pareiginės algos koeficientai yra minimalūs), o mes savo ruožtu iš savo biudžeto pridedame dar 5 procentus. Tikiuosi, kad nuo liepos 1 dienos atsiras galimybė padidinti algas dar 5 proc. 
Svarbu tai, kad atlyginimai didės ne vadovams, ne valstybės tarnautojams, bet tiems kvalifikuotiems darbuotojams, kurių atlyginimas jau po mokesčių vos viršija minimalią algą. 
Valstybė – tai pirmiausiai žmogus. Tad kalbėdami apie tėvynę, turime nepamiršti skurstančio žmogaus. 
 
– Ar praėjusiais metais vykusios švietimo tinklo korekcijos pasiteisino? Juk sujungta keletas mokyklų – ar tai atsispindi 2018 metų biudžeto švietimo eilutėje?
– Akivaizdu, kad mokyklų tinklo pertvarka pasiteisino. Visų pirma, nei viena teritorija neprarado mokyklos, pagrindinių mokyklų vaikai tapo gimnazistais, sumažėjo valdymo išlaidos. 220 tūkstančių eurų sutaupėme ir dabar juos skiriame išimtinai švietimo kokybei gerinti – visose įstaigose įsteigtos pailgintos darbo dienos grupės, užtikrinama logopedo paslauga, teikiama mobili psichologo ir socialinio darbuotojo paslauga, padidintas neformalaus švietimo pasirinkimas. Džiaugiuosi, kad dalyvaujame pilotiniame projekte ir jau trečius metus mes gauname ne mokinio, o klasės krepšelį. Tad papildomai sulauksime 240 tūkst. eurų daugiau nei gaudavome prieš pradėdami dalyvauti projekte.
Tiesa, šiokį tokį nerimą kelia kai kurių disciplinų mokytojų stoka, nes kvalifikuotus specialistus į kaimą prisišaukti nėra lengva. Trūksta gerų matematikų, IT specialistų, tačiau bandome tai spręsti. Atsakingai galiu pasakyti, kad švietimas – mūsų prioritetas.
 
– Švietimo struktūra ir infrastruktūra – kas laukia 2018 metais?
– Kalbant apie švietimo įstaigų tinklą, norėčiau, kad jis išliktų toks, koks yra, o apie infrastruktūrą – galiu pasidžiaugti, kad mūsų mokyklos gerai atrodo. 
Metai iš metų buvo įvairių kalbų, kad galbūt Daugų Vlado Mirono gimnazija bus jungiama su Verslo mokykla. Tačiau tas laukimas ėmė slėgti. Mes darome savo sprendimus tikėdamiesi, kad investicijos į mūsų jaunąją kartą atsipirks su kaupu.
Planuojame investuoti beveik 1 mln. eurų į Daugų V. Mirono gimnazijos pastatą, kuris bus apšiltintas, atnaujinta katilinė, nugriautas nenaudojamas pastato korpusas, naujai išasfaltuota aikštelė, praplėsta biblioteka, įrengtas muziejus. 
Gerinant švietimo įstaigų kokybę, Daugų gimnazijai nupirkta 3D klasės įranga, kuri naudojama biologijos, chemijos ir matematikos pamokose, Simno gimnazijai nupirkti VEX EDR robotai, mokiniai mokosi konstruoti ir programuoti. Šiais metais planuojame įrengti modernias gamtos mokslų laboratorijas su reikalinga įranga Butrimonių ir Simno gimnazijoje, Pivašiūnų gimnazijoje sutvarkyti aktų salės akustiką, bus baigtos aptverti ikimokyklinio ugdymo skyrių teritorijos, sutvarkytos lauko žaidimų aikštelės, trijuose darželiuose įrengiamos modernios ugdymo grupės.
Taip pat diskutuosime su gyventojais dėl paminklo signatarui V. Mironui pastatymo. Kur jis bus: centrinėje miesto aikštėje ar prie mokyklos, ar prie bažnyčios – kol kas nežinia. Kaip ir Vilniuje, taip ir pas mus,  dėl paminklų kyla daug diskusijų. Dar tarsimės su žmonėmis.
 
– Kurnėnų L. Radziukyno mokykla – kokios naujienos dėl šios mokyklos?
– Iš Nacionalinės mokėjimo agentūros gavome ES lėšų mokyklos fasado ir stogo remontui. Taip pat rengiamas vidaus patalpų sutvarkymo techninis projektas ir toliau planuojama teikti paraiškas ir gauti finansavimą iš vietos plėtros strategijos bei Kultūros ministerijos kuruojamų regioninių ir konkursinių priemonių.
Savivaldybė praėjusiais metais pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Alytaus profesinio rengimo centru dėl tradicinių amatų vystymo. Dar šiais metais Kurnėnų mokykloje duris atvers Pivašiūnų amatų centro filialas. Tad 2018 metus galime pavadinti Kurnėnų metais.
 
– Viena jautriausių sričių – sveikata ir socialiniai reikalai. Kokia biudžeto dalis teko šioms sritims ir kokie pagrindiniai akcentai?
– Prieš dvejus metus Alytaus rajono savivaldybės išsikeltas tikslas, kad nė vienas rajono vaikas negyventų globos namuose, sparčiai įgyvendinamas. Tačiau sudėtinga rasti globėjus, kurie paimtų globoti vaikus, turinčius sveikatos sutrikimų. Todėl 
biudžete numatėme papildomas lėšas, skirtas išmokoms didinti už vaikų, kurie turi negalią, globą. 
Mūsų planuose ir pilotinis projektas su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kurio esmė – padėti vaikams, turintiems didelių sveikatos problemų. Jei būtų skirta finansinė parama, numatome nupirkti  patalpas ir įkurti bendruomeninius namus, kuriuose budėtų gydytojas, taikoma gyvūnų terapija, kad vaikai galėtų sveikti ir adaptuotis.
Daugiavaikėms šeimoms, laukiančioms socialinio būsto ir norinčioms auginti gyvulius, dirbti žemę, perkame ir nuomojame sodybas su žeme. Norime, kad tėvai, tapę socialiai atsakingais žmonėmis, rodytų pavyzdį savo vaikams. Šiuo metu jau vienoje  įsigytoje  sodyboje Kavalčiukuose įsikūrė šeima, auginanti 5 vaikus. Dar numatėme pirkti dvi ar tris panašias sodybas.  
Padidintos vienkartinės išmokos gyventojams, nukentėjusiems nuo gaisro, stichinės nelaimės, sunkios ligos, negalios atveju. Supaprastindami   dokumentų teikimo procedūras, palengvinsime išmokų gavimą kietajam kurui.
 
– Pagal šių metų sausio mėnesio pabaigos rodiklius, Alytaus rajone fiksuojamas 11.9 proc. nedarbas. Kokie žingsniai dėl šio rodiklio mažinimo?
– Alytaus apskrityje lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu nedarbo lygis mažėja. Džiugina tai, kad mūsų savivaldybėje nedarbo lygis iš Alytaus apskrities savivaldybių mažėjo sparčiausiai, nors visoje Lietuvoje nedarbo lygis kilo. 
Savivaldybės taryba patvirtino 2018 m. užimtumo didinimo programą. Pirmą kartą skirta lėšų įsidarbinusių bedarbių kelionės išlaidų kompensavimui.  Šiai naujovei numatyta 60 tūkstančių eurų. Didžiausias mano noras, kad tai būtų paskata bedarbiams važiuoti dirbti į Alytaus miestą, rajoną ar kitą savivaldybę. Iš jų dažnai girdžiu, kad neapsimoka važiuoti į darbą, nes per mėnesį važinėjimas atsieina apie 200 eurų. Todėl biudžete ir nusimatėme lėšų, kad mūsų žmonės būtų labiau motyvuoti ieškotis darbo.
 
– Pats esate ūkininkas ir galite suprasti, kokios bėdos dėl gamtos stichijų vis užklumpa žemdirbius. Ar biudžete tokiems atvejams numatyta pakankamai lėšų?
– Žemės ūkis mums labai rūpi. Mes padidinome lėšas, skirtas ūkininkų ir bendruomenių rėmimo programai. Jeigu reikės, didinsime ir ateityje. Analizuosime ir bandysime prisidėti prie to, kad žemdirbių gyvenimas būtų geresnis. Tiesa, kartais ūkininkai ignoruoja mūsų skelbiamas programas, todėl norėtųsi, kad jie būtų aktyvesni. 
O nenumatytiems atvejams – kada laukus užliejo, puola vilkai ir panašiai – lėšų taip pat numatyta.
Žemdirbiams daug bėdų dėl melioracijos. Melioracijos problemas pernai  sprendėme kurdami supaprastintas asociacijas. Kur žmonės prisidėdavo apie 100–150 eurų, mes dengdavome 90 procentų. Taip sutvarkėme 5 melioracijos sistemas, žemdirbiai iš to turės naudos. Tiesa, viena bendruomenė Verebiejuose nesusitarė, niekaip nesurado savo pinigų. Ateityje skatinsime, kad bendruomenės pačios prisidėtų prie daugiabučių namų renovacijos, kiemų tvarkymo, kelių tiesimo, melioracijos – tokiems projektams bus taikomi prioritetai. Noriu, kad patys žmonės prisidėtų prie kofinansavimo.  
 
– Yra naujų seniūnų. Kokias užduotis jiems keliate?
– Būti jautriais, besidominčiais, kad kuo daugiau žinių žmonės sužinotų atėję pas seniūną. Tobulinsime jų įgūdžius, kelsime kvalifikaciją. Didinsime paslaugų kiekį elektroninėje erdvėje, kad žmonėms rečiau reiktų važiuoti į savivaldybę. Turi seniūnai rodyti pavyzdį. Turi važinėti pas žmones, domėtis vienišais gyventojais, žinoti, kokie yra žmonių poreikiai, būti apsišvietę ir išprusę.
Pastebiu, kad tie naujieji seniūnai kartais daugiau turi jautros nei senieji, kurie „storą odą“ užsiauginę. Ir senieji seniūnai turės pasitempti, daugiau dėmesio gyventojams parodyti. Didelė patirtis dar nereiškia, kad reikia sustoti ir liautis tobulėti. 
 
– Kiek tenka pastebėti, rajono bendruomenės tapo labai aktyvios – renginius organizuoja ne dėl „akių“, o realiai juose dalyvauja ir džiaugiasi bendryste.
– Tai tiesa. Kartojau ir kartosiu, kad man patinka aktyvios bendruomenės. Aš matau jų ateitį. Jie labiausiai jaučia, kokių jiems reikia švenčių, kokios problemos. Šiais metais ir kultūrinius renginius, kuriuos ruoš „užaugusios“ bendruomenės, remsime. 
Bendruomenės dalyvauja ir kitose socialiai naudingose veiklose – organizuojant asmens higienos (skalbimų, dušo, pirčių) paslaugas. 
 
– Ar prisidėsite prie diagnostinės aparatūros Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninei pirkimo?
– Miesto savivaldybė magnetinį rezonansą, mes tomografą nupirkome prieš 8 metus. Yra tam tikri pinigai rezervuoti ir šių metų savivaldybės  biudžete. Tačiau daug priklausys ir nuo Alytaus miesto savivaldybės prisidėjimo. Medicinos paslaugos svarbios žmonėms ir mes, be jokios abejonės, būsime jautrūs spręsdami šį klausimą.
 
– Ar Alytaus rajone kuriama palanki aplinka verslui?
– Patvirtinta užimtumo didinimo programa. Joje galės dalyvauti ir verslas.  Jeigu įdarbins pagal terminuotą darbo sutartį Alytaus teritorinės darbo biržos Alytaus skyriaus siųstus asmenis, už kiekvieną įdarbintą asmenį bus mokama darbo užmokesčio kompensacija (50 proc.).  
Padidinta smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo programa, jai numatyta 70 tūkst. Eur. Papildysime SVV paramos fondą naujomis, patraukliomis verslui paramos formomis. Sieksime, kad rajonas būtų patrauklesnis investuotojams  ir  jie čia investuotų. Toliau bendradarbiausim su Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmais, kitomis asocijuotomis verslo struktūromis. 
 
– Metų pabaigoje gyventojams esate žadėjęs, kad kelių priežiūrai, naujos dangos tiesimui 2018 metais bus skiriamas ypatingas dėmesys. Ar pavyko šiuos ketinimus atspindėti biudžeto eilutėse?
– Toje srityje numatome daug darbų. Papildomai konsoliduota suma komunaliniam ūkiui – apie 2 mln., iš jų 1 mln. keliams. Iš tiesų lūkesčiai per visą Lietuvą dėl kelių – milžiniški, per 50 proc. pageidavimų susiję su keliais. Šiais metais Alytaus rajone bus atlikta ir asfalto dangos tiesimo darbų ir darbų tvarkant žvyrkelius. Tikiu, kad pasieksime geresnę kelių kokybę juos greideriuodami. Gal Dievulis duos mažiau lietaus.
Planuojame šiais metais įrengti greitą elektromobilių įkrovimo stotelę. Ir pati savivaldybė planuoja pirkti vieną elektromobilį, taip pat transporto priemones daliai socialinių darbuotojų.
Tarp infrastruktūros gerinimo darbų šiais metais laukia ir 9 multifunkcinių aikštelių įrengimas, Daugų gimnazijos modernizavimas, pėsčiųjų ir dviračių takų Simne į Giluičio paplūdimį, į paplūdimį Pivašiūnuose, į parką Dauguose įrengimas, Nemunaičio mokykla bus pritaikyta stovyklų veiklai, bendruomenių patalpų tvarkymas, istorinės Butrimonių trikampės aikštės rekonstrukcija, kolumbariumų įrengimas. Sutvarkysime Miroslavo seniūnijos pastatą,  Krokialaukio kultūros namų salę, Pivašiūnų gimnazijos laisvalaikio salę. Sieksime išjudinti daugiabučių renovacijos klausimus, dėmesį skirsime daugiabučių namų aikštelėms bei kitai viešajai infrastruktūrai. Šiais metais duris atvers Psichologinės pagalbos centras Alytuje, bus baigtas įrengti socialinis būstas Venciūnuose.
Bus daromos nuotakyno, gatvių apšvietimo, elektros tinklų atnaujinimo studijos. O turėdami studijas dar kitiems metams biudžete numatysime lėšų visa tai įgyvendinti. 
 
– O kaip dėl paramos bažnyčioms?
– Pernai metų biudžete lėšų skyrėme Simno bažnyčios projektavimo darbams, kuri 2020 m. minės gražų jubiliejų. Simno bažnyčios parapijai laimėjus projektą  savivaldybei dar teks nemažai prisidėti finansiškai.  Kasmet savivaldybės biudžete skiriame lėšų religinėms bendruomenėms remti. 
 
– Kiekvieni metai Alytaus rajonui būna pilni įvairių iššūkių, pasiekimų, išgyvenimų, atsisveikinimų ir laimėjimų. Ar 2018 metų biudžetas nuteikia optimistiškai?
– Esu įsitikinęs, kad šie metai bus ypatingos jautros žmogui ir jo poreikiams metai.
 
– Dėkoju Jums už pokalbį.
 
Kalbėjosi Daina Baranauskaitė

Komentarai

Rašyti komentarą

Šis laukelis yra nebūtinas. Tačiau jeigu įvesite, jis bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
Emocijos
:)|(:(:beer::bigsmile:$)8)J):davie:>):glasses::D:love::X:~:O:8):steve::p;)