Dainavos žodis

Alytaus informacinis portalas

Gamta

Alytaus gyventojai kalėdinėmis žaliaskarėmis šiemet rūpintis suskubo dar lapkritį

Zenono Šilinsko nuotr.

Įsibėgėjęs gruodis ir artėjančios šventės prekybininkus verčia ploti delnais – nėra tokių metų, kad žmonės nepirktų eglučių, kuriomis taip skuba papuošti namus, darbovietes ar tiesiog aplinką. Kaip pasakoja vietos prekybininkai, šiemet prekyba Pietų Lietuvos regione gerokai įsibėgėjusi – žaliaskares čia šlavė net neprasidėjus kalendorinei žiemai.

Ankstyvas susidomėjimas – laimė prekybininkams
Kalėdiniai medeliai populiarūs kasmet. Eglutes perka ir pavieniai žmonės, ir įmonės, ir darželiai ar mokyklos. Alytuje didelio pirkėjų srauto sulaukia būtent urėdijos medelynas. „Sakyčiau, jog girininkijoje nuperkamų eglučių kiekiai turėtų būti minimalūs, nes ji įsikūrusi tarp kaimų. Čia žmonės ir taip turi privačių miškų, pasirenka sau egles – tam leidimo nereikia. O štai pas mus tikrai daug kas užsuka ir tuščiomis neišvažiuoja“, – pasakoja medelyno viršininkas Darius Truncė.
Anot vyro, didesnę dalį nuperka paprastųjų kirstų eglių, tačiau pastebimas ir išaugęs vazoninių eglučių poreikis. „Tiesą sakant, eglutes vazonuose šiemet pirkti pradėjo dar lapkričio mėnesį ir šiuo metu esame pardavę daugiau nei pusę visų prekybai paruoštų eglių. Kaip įprasta, šiek tiek mažiau paklausios, bet ne ką mažiau gražios yra ir sidabrinės eglės. Tiesa, vis dar pasitaiko žmonių, kurie atvyksta įsigyti ir kuklesnių atributų, tai siūlome šakeles“, – sako D. Truncė.
O štai miesto centre įsikūrusių prekybos centrų kalėdinių medelių asortimentas dar platesnis. Šalia vieno populiaraus centro savo ūkio eglaitėmis prekiaujantys verslininkai siūlo ne tik paprastąsias egles, bet ir kaukazinius kėnius. Vieni jų jau pasodinti vazonuose, kiti, didesni, parduodami be nieko. „Prekyba nesiskundžiame“, – trumpai komentuoja ūkininkas, tačiau priduria, kad pačiuose prekybos centruose pirkėjus traukia ir didelės eglių nuolaidos.

Prieinamos kainos ir pasirinkimas masina pirkėjus
Medelyne parduodamos žaliaskarės įvairios tiek savo dydžiu, tiek kainomis. Vazonuose pasodintos eglės siekia iki 1,5 metro. Šiemet visoje valstybėje miškų sektoriuje buvo suvienodintos kainos: paprastųjų eglučių, lyginant su praeitais metais, atpigo beveik perpus, o vazoninių neženkliai išaugo. Pasiteiravus sumų, D. Truncė sako, kad kirstą paprastąją eglutę iki 1 metro ilgio galima nusipirkti ir už kelis eurus, o štai ilgesnės, siekiančios 4 metrus ir daugiau, gali atsieiti ir keliasdešimt eurų. Dygiųjų eglių, kitaip dar vadinamų sidabrinėmis, kainos kiek didesnės.
Kainos panašios ir prekybos centruose – svyruoja nuo kelių iki keliasdešimties eurų, tačiau čia daug kur jau prasidėjusios akcijos, tad žaliaskares galima įsigyti ir su nuolaida. Tuo tarpu turguje eglutėmis prekiaujantys pardavėjai kainas išlaiko ganėtinai konkurencingas, neretai čia jos net didesnės nei prekybos centre. Sidabrinėmis eglėmis tiesiai iš bagažinės prekiaujantis Vytautas sako, kad kainos ir negali būti labai mažos, nes jo eglės išskirtinės, turinčios žaliai sidabrinį ir melsvą atspalvius. „Aš, kaip ir krautuvė, nuolaidas padarau“, – prisipažįsta prekeivis.

Simboliškai pasipuošti galima ir nemokamai
Apie eglutes kalbinti miesto gyventojai savo nuomonėmis išsiskyrė. Alytiškė Zita sako, kad kalėdinę žaliaskarę dar tik ketina įsigyti, mat laikosi tradicijų ir ją puošia šventės išvakarėse, per Kūčias. „Įprastai perkame prekybos centre, matyt, ir šiemet ten pat ieškosime. Antroje gruodžio pusėje būna didelės nuolaidos, tad tai dar viena priežastis, kodėl neskubu anksčiau. O ir nukritusių spyglių būna mažiau“, – įsitikinusi moteris. O štai senjoras Kazimieras, nors ir gyvena vienas, pastaraisiais metais apsiriboja eglės šakelės puošimu: „Kasmet pasinaudoju akcija, kai šakeles nemokamai dalina mieste. Man nereikia didelės, neturiu daug girliandų, bet svarbu, kad namie miško kvapas juntamas.“
Šiais metais visoje Lietuvoje gruodžio 20 d. vyko tradicinė iniciatyva „Parsinešk Kalėdas į savo namus“. Akcijos metu miestų gyventojams miškininkai dovanojo eglių šakeles. Kasmet ši akcija sulaukia didžiulio gyventojų susidomėjimo ir gausaus dalyvavimo. Patys miškininkai sako, jog tokia iniciatyva skatina nekirsti jaunų eglučių miškuose ir nelaužyti jų šakų.

Didžiausią žalą atneša savavališki kirtimai
Kasmet šalyje atsiranda žmonių, nepaisančių draudimų ir savavališkai kertančių eglutes miškuose. „Mano nuomone, eglutes, kurios buvo augintos specialiai kaip kalėdiniai medeliai, kirsti galima. Taip pat ir tas, kurios auga neleistinose vietose, pavyzdžiui, ant vandentiekio trasos. Svarbu, kad žmonės suvoktų, jog kirsti miško eglių negalima. Tai žala gamtai ir ekonomikai“, – sako Alytaus regiono padalinio medelyno vadovas D. Truncė.
Atsisveikinti su žaliaskarėmis taip pat galima draugiškai, po švenčių jas pasodinant, pavyzdžiui, savo kieme. Tiesa, anot D. Truncės, eglutės vazonuose reikalauja dėmesio ir priežiūros. Jas būtina reguliariai laistyti, vengti didelio temperatūrų skirtumo. Jei didelio įšalo nėra, sodinti į žemę galima iškart po švenčių, priešingu atveju rekomenduojama palaukti iki pavasario.

%d bloggers like this: