Dainavos žodis

Alytaus informacinis portalas

Politika Verslas

Atliekų rūšiavimu Alytus lenkia likusią Lietuvą, bet džiaugtis dar anksti

Maisto atliekas išmetant atskirai būtų galima daugiau kaip perpus sumažinti deginamų ar kitaip naikinamų šiukšlių kiekį. (Aut. Rasa Opolskienė)

Nors nuo metų pradžios didžiųjų Lietuvos miestų savivaldybės turėjo sudaryti galimybes atskirai išmesti maisto bei kitas biologiškai skaidžias atliekas, dalyje jų šis rūšiavimo tvarkos pasikeitimas dar neįvyko. Alytaus savivaldybė maisto rūšiavimui ruošėsi jau ne vienerius metus, bet net geriausiai Lietuvoje šią idėją įgyvendinantiems ekspertams prikalbinti žmones keisti įpročius nėra lengva.

Alytus – Lietuvos „pirmūnas“
Nuo 2019-ųjų miestuose, kuriuose yra daugiau nei 50 000 gyventojų, pradėti maisto-virtuvės atliekų rūšiavimą Lietuvos savivaldybes įpareigojo Valstybinis atliekų tvarkymo 2014–2020 metų planas. Maisto atliekų surinkimas iš dalies finansuojamas pagal regioninio planavimo būdu įgyvendinamą priemonę „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra“ panaudojant Sanglaudos fondo lėšas. Iki 2024-ųjų visose Europos Sąjungos (ES) valstybėse atskiras biologiškai skaidžių ir maisto atliekų surinkimas bei apdorojimas taps privalomu.
Atliekų rūšiavimo problemoms spręsti iš 2014–2020 m. ES investicijų fondų Alytaus regionui buvo skirta beveik 6 mln. eurų. Už numatytas lėšas regione bus įrengtos 96 antžeminės ir mažai įgilintos konteinerinės aikštelės, 39 požeminės aikštelės, 236 pusiau požeminės aikštelės; konteinerių aikštelėse bus pastatyta po 371 mišrių komunalinių atliekų, popieriaus/kartono atliekų, stiklo atliekų, plastiko atliekų konteinerį, pastatyti 36 tekstilės ir 340 biologinių (maisto ir žaliųjų) atliekų konteinerių, įrengtos 2 didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės bei nupirkta 5 751 biologinių (maisto ir žaliųjų) atliekų surinkimui individualioms valdoms skirtas konteineris.
Lietuvos savivaldybės su šiuo klausimu kol kas tvarkosi skirtingai – kai kur, pavyzdžiui, šalies sostinėje, maisto atliekų konteineriai jau statomi, tačiau kol kas dar nenaudojami, o kitose savivaldybėse dar tik ieškoma minčių, kaip vykdyti šį rūšiavimą.
„Pirmūne“ vadinti galima Alytaus savivaldybę, kuri maisto atliekų surinkimą pradėjo net ne laiku, bet pusmečiu anksčiau nei reikalaujama – 2018-ųjų vasarą. Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Algirdas Reipas džiaugiasi pasiruošimu geresniam rūšiavimui, bet neabejoja, kad tikrieji pokyčiai dar laukia ateityje.
„Nors skatiname rūšiuoti ir atskirai surenkame maistines atliekas nuo praėjusių metų vidurio, žmonėms paaiškinti bei juos įtikinti sunku. Atskiri konteineriai kompostui ar vieši atliekų išmetimui tėra pirmas žingsnis – toliau turi sekti kultūros, mąstymo pasikeitimas. Kol kas Alytuje matome, kad maisto atliekų konteinerius surinkimui ištempia 10–15 proc. individualių namų gyventojų, tad iš tiesų mes atliekas renkame, bet nesurenkame“, – nuogąstauja A. Reipas.

Kas laikoma maisto atliekomis?
Nerūšiuojamos maisto atliekos keliauja į bendrą mišrių atliekų krūvą ir, anot A. Reipo, netgi sudaro didžiausią mišrių šiukšlių dalį. Maisto atliekas išmetant atskirai būtų galima daugiau kaip perpus sumažinti deginamų ar kitaip naikinamų šiukšlių kiekį, taip darant mažesnę žalą aplinkai, o pačias maistines atliekas paverčiant trąšomis.
Rūšiuoti siūloma dviem skirtingais būdais: atskiriant maistines atliekas ir jas kompostuojant dar namuose arba išmetant į specialų viešą konteinerį. Pirmasis variantas palankesnis privačių namų gyventojams, o antrasis – miestuose, ypač daugiabučiuose, gyvenantiems žmonėms. Skirtingose Alytaus savivaldybės teritorijose taikomi abu būdai – pirmajam jų, komposto rinkimui, jau išdalinta 1700 specialių konteinerių.
„Iš dalies žmonės maisto atliekų nerūšiuoja, nes ne visai supranta, kas būtent yra maisto atliekos – galvojama, kad tai nebent nepabaigtas suvalgyti kotletas arba apelsino žievės. Todėl daug kam atrodo, jog tai labai mažas kiekis. Bet maisto atliekos yra ir panaudotas popierinis rankšluostis, servetėlės, vienkartinės staltiesės, riebaluotos picų dėžutės. Į jas įeina viskas, kas turėjo kontaktą su maistu, išskyrus plastikinę pakuotę“, – sako Atliekų tvarkymo centro direktorius.
Mesti į viešą konteinerį maisto atliekas galima ir plastikiniame maišelyje – šį arba prieš arba apdorojimo metu įmanoma pašalinti. Tačiau išmesti kartu negalima jokių plastikinių pakuočių, nes maisto atliekų rūgštys nugraužia jų dažus ir todėl organinė medžiaga, vėliau turinti virsti trąšomis, prisisotina sunkiųjų metalų.
Prie nerūšiuojamų mišrių atliekų turėtų likti tokie daiktai kaip panaudotos sauskelnės, higienos reikmenys (skutimosi peiliukai, dantų šepetėliai, kempinės), keramikos ar veidrodžio šukės, tapetai, pelenai ir pan.

Finansiškai naudingiau – rūšiuoti
A. Reipas skaičiuoja, jog per metus vienas žmogus Lietuvoje iš viso sugeneruoja apie 440 kg atliekų. Iš jų apie 200 kg sudaro mišrios atliekos, kurios niekaip neberūšiuojamos ir deginamos. Tvarkingai iš mišrių atliekų išrenkant visas maistines ir biologiškai skaidžias atliekas, šis mišrių atliekų skaičius galėtų sumažėti iki 50–70 kg per metus.
Anot specialisto, tai būtų milžiniškas pokytis, o finansiniai kaštai nuo to nekils arba net sumažės. Jau nekalbant apie tai, jog būtų išvengta maisto atliekų sukeliamos žalos šiukšlių rūšiavimo įrenginiams.
„Iš daugiabučių kiemų atliekos yra vežamos tokiu pačiu dažniu, tik dalis reisų, skirtų mišrioms atliekoms, paskiriama maisto atliekų surinkimui, tačiau daugiau surinkimo reisų gali prireikti privačių namų rajonams. Tad šios išlaidos automatiškai iki 10 proc. iškyla. Bet jei ši dalis brangsta, tai sumažėja apdorojimo kaštai, sumažėja šalinimo kaštai, sumažėja deginimo kaštai ir tyrimai iš skirtingų pasaulio šalių rodo, kad gali sumažėti ir bendra visos sistemos palaikymo suma“, – aiškina A. Reipas.

Prašo mąstyti plačiau
Vis tik net ir itin sėkmingai prie naujos tvarkos prisitaikančios Alytaus savivaldybės atstovas pripažįsta – jei rūšiavimo problema nerūpės gyventojams, joks konteinerių skaičius ir jokia finansinė nauda neturės prasmės.
„Reikia atsikratyti mąstymo, kad galime „truputį“ rūšiuoti. Finansiniai aspektai būtent ir motyvuoja žmogų tik „truputį“, tuomet jis gal pradės rūšiuoti, bet tas truks mėnesį ar du. Kiek rodo mano patirtis, iš tiesų rūšiuos tie, kurie nori gyventi gražesnėje aplinkoje ir nori tausoti gamtą. Kai turi tokį prioritetą, nebekyla klausimas „kas man iš to?“, – svarsto A. Reipas.
Na, o iš dalies rūšiavimas prasideda dar parduotuvėje – neretai tarp maisto atliekų patenka tiesiog nesuvalgyti patiekalai.
„Pats turiu pažįstamų, kurie nuolat perka maistą su akcijomis, o vėliau jį turi išmesti, nes jis nebetinkamas ne tik žmonėms, bet ir šunims. Kam pirkti daug vien dėl to, kad pigu? Tai nėra vien rūšiavimo problema – tai vartojimo problema, kuriai išspręsti reikia pradėti kitaip galvoti. Jei žmogus nuolat nueina į parduotuvę alkanas, prisiperka vaisių ir daržovių, o po to pusę jų tenka išmesti, nes jie ima gesti, tai atliekos sukuriamos tiesiog nepakankamai galvojant apie savo veiksmus“, – sako specialistas.

Daugiau informacijos – www.am.lrv.lt ir www.esinvesticijos.lt

LEAVE A RESPONSE

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *