Dainavos žodis

Alytaus informacinis portalas

Kriminalai

Nepatenkinti laikinos gyvūnų globos kaimynyste vieną šunį nunuodijo

Asociacijos „Keturkojo viltis“ vadovas E. Kalėda teigė, jog intensyviai ieško
patalpų augintiniams, o kol kas nuo piktavalių ginsis vaizdo kameromis.
Ši kalytė Žaibūnė buvo negailestingai nunuodyta.

Pritrenkianti žinia – piktybiškai nunuodytas vienas asociacijos „Keturkojo viltis“ šuo. Tai patvirtino ekspertizė. Įtariama, jog taip pasielgė vienas iš sodininkų bendrijos „Dzūkija“ narių, mat asociacija sulaukusi grasinimų, priekaištų dėl šunų kaimynystės.
Prieš pusmetį įsikūrusios asociacijos „Keturkojo viltis“ vadovas Eimantas Kalėda papasakojo šiurpą keliančią istoriją. Nepatenkintas laikinosios gyvūnų globos kaimynyste kažkas iš sodininkų bendrijos „Dzūkija“ narių nunuodijo kalytę Žaibūnę. Tai patvirtino ekspertizė.
„Jos mirtis buvo sukrečianti. Mus sukrėtė iki sielos gelmių. Penktadienį buvo sveikas šuo, o šeštadienį jau rastas negyvas. Įtarimas pasitvirtino: pirmadienį išskubėjome į Kauną ekspertizei, o antradienį jau gavau skambutį, patvirtinimą, kad šuo yra nunuodytas. Variantų gali būti ir daugiau. Galėjo užnuodytą maistą ir numesti arba perlipo – tvora neaukšta. Galėjo paduoti užnuodytą“, – pasakojo asociacijos „Keturkojo viltis“ įkūrėjas E. Kalėda.
„Keturkojo viltis“ kol kas neturi įsigijusi patalpų, kur palikti, išmesti, sergantys gyvūnai galėtų laikinai prisiglausti, o išgydyti būtų atiduoti nuolatiniams šeimininkams. Laikinai gyvūnai glaudžiasi vienai geros valios moteriai priklausančiame sodininkų bendrijoje „Dzūkija“ esančiame name, sklype. Tiesa, aplinkiniai žmonės šia šunų kaimynyste nepatenkinti, ėmė netgi grasinti, o galiausiai vieną naktį nunuodijo vieną iš lauke buvusių šunų.
„Čia apsistojome laikinai, leido geros valios moteris. Čia juk ne prieglauda, mes gyvūnus priglaudžiame laikinai, suteikiame veterinarines paslaugas, išgydome ir surandame namus arba laikinus globėjus. Mums reikalingos patalpos, nes jeigu taip ir toliau… Susikūrėme ne tam, kad mūsų gyvūnai būtų nuodijami, žudomi. Mes norime suteikti šuniukams antrą šansą gyventi. Tikimės savivaldybės bendradarbiavimo, gal jie suteiktų mums patalpas, kad ir nelabai tvarkingas, bet jau patys susitvarkytume“, – kalbėjo E. Kalėda.
Nunuodyta kalytė Žaibūnė „Keturkojo viltyje“ glaudėsi tik mėnesį. „Ji buvo pririšta Liškiavoje prie bažnyčios. Žmonės susirūpino, susiskambinome ir sutikome ją priimti. Matyti, kad ji buvo gyvenusi lauko sąlygomis, turėjo tankią povilnę, tai mes ją apgyvendinom lauke, apšiltintoje būdoje. Labai geras šuo buvo. Pas veterinarus buvom keletą kartų, ji buvo apie metų laiko. Kodėl gyvūnu atsikratė, neaišku. Jis jau turėjo būsimus šeimininkus, domėjosi žmonės iš Vilniaus. Laukė sterilizacijos ir būtume atidavę į naujus namus“, – pasakojo pašnekovas.

Alytaus susivienijimo „Sodai“ pirmininkas F. Delinda nepritaria brutaliam elgesiui su gyvūnais, juo labiau jų nuodijimui, tačiau yra įsitikinęs, kad sodininkų bendrija tokiai veiklai nėra tinkama vieta.

Sodininkų susivienijimo pirmininkas Fabijonas Delinda smerkia tuos, kurie nunuodijo mišrūnę kalytę, tačiau įsitikinęs, kad sodininkų bendrijoje šiai asociacijai ne vieta.
„Sodininkai skundžiasi, šunys triukšmą kelia, loja, pabėga. Buvo didelis šuo pabėgęs, žmonės išsigando. Ir išvis mane nustebino, kad čia kažkokia asociacija yra. Žmonės nepatenkinti“, – kalbėjo Alytaus susivienijimo „Sodai“ pirmininkas F. Delinda.
Asociacijos „Keturkojo viltis“ steigėjai jaučiasi apmaudžiai, jog šioje sodininkų bendrijoje yra nepageidaujami.
„Gal jie įsivaizduoja, kad visi soduose bėgiojantys šunys tik mūsų ir mes už tai atsakingi. Neįsivaizduoju, kodėl mūsų nemėgsta, juk mes darome gerus darbus, neiname pas juos į kiemus, vedžiojame šioje užtvertoje teritorijoje arba šalimais miške. Sulaukėme grasinimų. Kažkada prie tvoros jie rėkalojo, kad jūsų šunys laksto, žmonės ruošia mums kažkokią dovaną. Tai sulaukėme dovanos – nunuodijo kalytę“, – apmaudžiai kalbėjo asociacijos „Keturkojo viltis“ vadovas.
Prieš pusmetį oficialiai įkurtos organizacijos „Keturkojo viltis“ steigėjas patikino, jog gyvūnai dažniausiai būna viduje, yra dažnai vedžiojami, prižiūrimi.
„Mūsų visi gyvūnai viduje, plastikiniai langai – jokio triukšmo. Gavome replikų, kad per mūsų šunų lojimą kaimynai negirdės pavasarį paukščiukų čiulbėjimo. Taip negali būti“, – patikino pašnekovas.
Vis tik sodininkų susivienijimo vadovas turi savo nuomonę. „Tokia humaniška veikla turi būti vykdoma kur nors kaime, vienkiemyje“, – sako F. Delinda.
Kol ras tinkamas patalpas, nuo galimų piktavalių, kurie nuodija šunis, „Keturkojo viltis“ ginsis vaizdo kameromis. Už tokią nusikalstamą veiką, šuns nunuodijimą, gresia baudžiamoji atsakomybė.

%d bloggers like this: