Dainavos žodis

Alytaus informacinis portalas

Politika

Gyvūnų draudimas bus finansuojamas ir šiemet

Į draudžiamų ūkinių gyvūnų rūšių sąrašą patenka galvijai, avys, ožkos, arkliai, kiaulės, antys, kalakutai, vištos, putpelės, žąsys ir stručiai.

Užkrečiamųjų ligų protrūkis gyvulių ūkiuose gali kainuoti itin daug, o kai kuriems ūkininkams netgi tapti verslo pabaiga. Siekiant užtikrinti gyvūnų gerovę ir suvaldyti užkrečiamųjų ligų riziką žemės ūkyje, nuo šių metų pradžios iki gruodžio 31 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Gyvūnų draudimo įmokų kompensavimas“.

Ūkininkė: reikėjo nemažai domėtis ir skaičiuoti
Ūkininkė Karina Mikalauskienė iš Nausodžio seniūnijos sako buvusi viena pirmųjų, kuri Telšių apskrityje pasinaudojo parama pagal minėtą veiklos sritį. Pralaužti ledus, anot jos, nebuvo paprasta: prieš teikiant paraišką, reikėjo nemažai domėtis, skaičiuoti ir konsultuotis.
Pastangos atsipirko. 2017 m. K. Mikalauskienė gavo 21 tūkst. Eur paramą gyvūnų draudimo įmokoms kompensuoti. Tuo metu ūkininkė laikė beveik šimto galvijų bandą. „Visuomet yra rizika, kad vienas gyvulys susirgs kokia nors liga ir užkrės kitus. Tuomet nuostoliai būtų didžiuliai. Todėl gyvulius drausti būtina“, – sako K. Mikalauskienė.

Draudžiami ir galvijai, ir stručiai
Paramos pagal šią veiklos sritį gali kreiptis žemės ūkio veiklos subjektai, kurie laiko ūkinius gyvūnus ir yra savo vardu įregistravę žemės ūkio valdą. Į draudžiamų ūkinių gyvūnų rūšių sąrašą patenka galvijai, avys, ožkos, arkliai, kiaulės, antys, kalakutai, vištos, putpelės, žąsys ir stručiai. Draudžiamoji rizika – Taisyklių 1 priede nurodytos ūkinių gyvūnų užkrečiamosios ligos.
Draudimo sutartis (įskaitant jos pakeitimus) privalo būti sudaryta ne ilgesniam negu vienerių metų laikotarpiui. Pagal sutartį apdraustos ūkinių gyvūnų rūšies nuostolio suma, kurią numatoma padengti, viršija 20 proc. pareiškėjo vidutinės metinės praėjusių trejų metų laikotarpio draudžiamosios ūkinių gyvūnų rūšies vertės. Šioji apskaičiuojama imant trejų kalendorinių metų, ėjusių prieš draudimo sutarties įsigaliojimo metus, vidutinių metinių ūkinių gyvūnų verčių sumos vidurkį.
Tuo atveju, kai ūkiniai gyvūnai buvo laikomi ūkyje tik dvejus/vienerius kalendorinius metus, vidutinė metinė praėjusių trejų metų laikotarpio ūkinių gyvūnų vertė apskaičiuojama vidutinių metinių dvejų/vienerių metų laikotarpio ūkinių gyvūnų verčių sumą dalijant iš trijų. O jei pareiškėjas ūkinių gyvūnų praėjusius trejus kalendorinius metus apskritai nelaikė, pareiškėjo vidutinė metinė praėjusių trejų metų laikotarpio ūkinių gyvūnų vertė prilyginama nuliui.

Komercinių pasiūlymų reikia ne visais atvejais
Pagal priemonės veiklos sritį kompensuojama 70 proc. sumokėtos draudimo įmokos sumos, neviršijant maksimalios kompensuojamos sumos. Tinkamos finansuoti išlaidos – tai draudimo įmonei pareiškėjo sumokėta visa draudimo įmokos suma. Ji turi būti apmokėta ne anksčiau kaip po paramos paraiškos pateikimo savivaldybei, neviršijanti galutinės pagal draudimo sutartį mokėtinos draudimo įmokos sumos ir pagrįsta išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentų originalais arba nustatyta tvarka patvirtintomis kopijomis.
Tuo atveju, kai perkamų ūkinių gyvūnų draudimo paslaugų vertė mažesnė nei 58 tūkst. Eur, pareiškėjas turi pateikti ne mažiau kaip tris skirtingų draudimo įmonių komercinius pasiūlymus, iš kurių atrenkamas pasiūlymas su mažiausia kaina. Jei pareiškėjas negavo trijų komercinių pasiūlymų, jis turi pateikti informaciją apie draudimo įmonių nesutikimą suteikti paslaugą, o informacijos iš draudimo įmonių negavęs, pateikti įrodymą, kad į šias įmones buvo kreiptasi dėl pasiūlymo pateikimo.
Kai perkamų ūkinių gyvūnų draudimo paslaugų vertė lygi arba viršija 58 000 Eur, draudimo įmonių apklausti nebereikia nei žodžiu, nei raštu. Pakanka pateikti komercinius pasiūlymus.
Parama finansuojama iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.

Etaplius.lt nuotrauka

%d bloggers like this: