Dainavos žodis

Alytaus informacinis portalas

Politika

Ne susitaikyti, o lavinti atmintį reikia

Dažnai girdime, kad senyvo amžiaus žmogus vieną ar kitą pamirštą daiktą ar įvykį „nurašo“ senatvei, susitaikydamas su tuo kaip su savaime suprantamu dalyku. Paplitusi nuomonė, kad senstant atminties susilpnėjimas yra neišvengiamas, nėra visiškai teisinga. Žinoma, bėgant metams visi organizmo veiklos procesai sulėtėja, kaip ir naujų jungčių tarp neuronų susidarymas, tačiau sinapsių sumažėjimą kompensuoja sukaupta patirtis, įvairūs įgūdžiai ir įprotis aktyviai mąstyti. Patikimiausias būdas išsaugoti gerą atmintį – aktyvi nuolatinė protinė veikla.

Ar galima brandžiame amžiuje pagerinti atmintį?
Į šį klausimą tikslaus atsakymo nėra, tačiau nemažai mokslinių tyrimų atskleidė, kad net ir vyresniame amžiuje taikant tam tikrus proto mankštos ir atminties ugdymo veiksmus galima pasiekti teigiamo atminties gerėjimo. Svarbiausia, negalima sau leisti susitaikyti, kad „senatvė ir taip turi būti“, nes gydytojai psichiatrai pastebi, kad su viskuo susitaikantiems ir pasyviai visuomeninėje ir šeimos aplinkoje gyvenantiems labiau ir pasireiškia amžiniai psichikos sutrikimai. Niekada negalima sau pasakyti, kad „mano amžiuje man jau nieko nebereikia“. Visi amžiaus tarpsniai yra savaip žavūs, tik neretai gyvenimo kokybės užtikrinimui reikia įdėti šiek tiek valios pastangų.

Protui, kaip ir kūnui, – mankšta
Net ir didžiausi skeptikai sutinka, kad reguliarūs fiziniai pratimai teigiamai veikia sveikatą, fizinį kūną. Pasirodo, kad, norėdami kuo ilgiau išlaikyti gerą atmintį ir kiek įmanoma nutolinti senatvinį atminties pablogėjimą, mes turime treniruoti ir mūsų smegenis. Mokslininkai Lawrence‘as Katzas ir Manningas Rubinas (JAV) sukūrė net terminą – neurobika, kuris apibūdinamas kaip proto gimnastika, aerobika smegenims, kurios paskirtis – smegenų veiklos gerinimas. Yra tikrai daugybė paprastų nei laiko, nei pinigų nekainuojančių pratimų, kurie bet kuriame amžiuje gali padėti ir lavinti, ir išsaugoti žvitrią atmintį.

Šakutę į kairę ranką, o peilį – į dešinę
Kaip teigė pats L. Katzas, kasdienė rutina, nenoras tobulėti, naujovių vengimas yra pagrindiniai proto „užmigimo“ veiksniai. Jis dar kartą patvirtino poreikio mokytis visą gyvenimą reikšmę. Diplomo įgijimas – tai ne priežastis nustoti mokytis, o netgi atvirkščiai – pretekstas dar labiau tobulėti. Ir nebūtina siekti kito diplomo. Puikiausiai lavinsite savo smegenis mokydamiesi šokti, dainuoti, bandydami įsisavinti užsienio kalbas. Vyresnio amžiaus žmonės be baimės turėtų megzti pažintis su šių laikų technologijomis: mobiliuoju telefonu, kompiuteriu.
Neurobikos specialistai teigia, kad smegenų veiklą labai pagyvina nusistovėjusių įpročių pakeitimas. Tad norėdami suteikti naujų stimulų savo centrinei nervų sistemai, galime sėsti prie pusryčių stalo ne į savo vietą, dantų šepetėlį imti į kitą ranką, pabandyti ir kitus darbus nudirbti ne pagrindine savo ranka. Sakoma, kad teigiamą poveikį atminčiai gali daryti ir, pavyzdžiui, kelio į darbą, į parduotuvę pakeitimas.
Keli pasiūlymai, kurie gali ne tik pagerinti atmintį, bet ir padėti įdomiai praleisti laiką.
• Išjunkite televizoriaus garsą ir vien žiūrėdami į vaizdą pabandykite suprasti, atspėti, apie ką kalbama, atkurti sakomą informaciją. Visi šeimos nariai gali tokiu būdu pažiūrėti, pavyzdžiui, žinių laidą ir po to pabandyti aptarti dienos aktualijas.
• Dėlionė. Dėlionės, vaikų vadinami „puzliai“ taip pat padeda lavėti, tačiau nebūtinai leisti daugybės pinigų vis naujam paveikslėliui. Dėlionių vakaras gali būti pigus ir paprastas, jeigu, pavyzdžiui, bet kokį kietesnio žurnalo viršelį sukarpysite į daugybę dalelių ir po to pabandysite sudėlioti.
• Namų aplinka tamsoje. Kitaip tariant, žinomoje namų aplinkoje, pavyzdžiui, einant atsigulti arba pasiimti kambaryje palikto daikto, nebūtina skubėti įsijungti šviesos – reiktų pabandyti tamsoje nueiti iki tikslo vizualizuojant esamas ir puikiai žinomas kliūtis.
• Poezijos (ar prozos) vakaras. Paskaitykite visi po eilėraštį (negirdėtą, nežinomą) ir pabandykite jį analizuoti, suprasti.

Trečiojo amžiaus universitetas – puiki galimybė
Senstant visuomenei, vis daugiau dėmesio skiriama vyresniojo amžiaus asmenų švietimo poreikiams tenkinti, steigiama daugiau specialių mokymo įstaigų – Trečiojo amžiaus universitetų, kurių pagrindinis tikslas – ne griežtas akademinis pedagoginis procesas, bet vyresniojo amžiaus žmonių užimtumo, sveiko senėjimo skatinimas, įtraukiant juos į įdomias veiklas, skatinant produktyvų ir turiningą gyvenimą, palaikant darbingumą, fizinį aktyvumą.
Alytaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras aktyviai bendradarbiauja su rajone veikiančiais Alytaus miesto trečiojo amžiaus universitetų filialais Dauguose ir Simne. Nuo vasario mėnesio Daugų filialo lankytojai reguliariai rinkosi į sveiką senėjimą propaguojančius užsiėmimus, mokėsi kvėpavimo ir streso valdymo technikų, dalyvavo juoko terapijos (juoko jogos) ir Ebru meno užsiėmimuose, mokėsi gaminti sveikiau, tačiau ypač didelis dėmesys buvo skiriamas praktinėms atminties lavinimo galimybėms vyresniame amžiuje, atliekami pratimai, diskutuojama, dalijamasi patirtimi.
Sveikatos biuras artimiausiu metu ir kitų seniūnijų vyresniojo amžiaus gyventojus pakvies į atminties lavinimo ir kitus sveiką senėjimą propaguojančius užsiėmimus.

Dalia Kitavičienė,
Alytaus rajono visuomenės sveikatos biuro direktorė

%d bloggers like this: