Dainavos žodis

Alytaus informacinis portalas

Žmonės

Grįžo gyventi į provinciją ir nė kiek nesigaili

Benas užaugo nedideliame miestelyje netoli Druskininkų, tačiau dar sėdėdamas mokyklos suole svajojo apie tai, kaip išvyks gyventi į didmiestį. Svajonę vaikinui pavyko išpildyti – baigęs vidurinę mokyklą jis įstojo į Vilniaus kolegiją kur įgijo ekonomikos bakalauro laipsnį.
Tiesa, po šešių metų Vilniuje Benas sugrįžo į savo gimtinę. Kaip tikina pats vaikinas jis dėl to nė kiek nesigaili. Apie Beno istoriją plačiau ir pakalbėsime šiame straipsnyje.

Mieste daugiau galimybių, bet žmonės svetimi
Benas nuo mažų dienų buvo įpratęs prie bendruomeniškumo jausmo. Kaip tikina vaikinas, jo gimtajame krašte net ir nepažįstami žmonės nuolat sveikinasi, linkę vieni kitiems padėti. Vilniuje jis to šiek tiek pasigedo.
„Pas mus viskas savą. Visi žmonės yra savi, o mieste susvetimėjimas kur kas didesnis. Man to nuoširdumo tikrai trūko, tai buvo viena iš priežasčių, kodėl nusprendžiau grįžti. Aišku, pasaulio mastu Vilnius nėra jau toks didelis. Neįsivaizduoju kaip man reikėtų gyventi kokiame Londone ar Niujorke“, – juokdamasis mintimis dalinosi Benas.
Kita vertus, vaikinas atkreipė dėmesį į tai, jog mieste išties yra šiek tiek daugiau galimybių: „Jeigu kalbėtume apie darbo rinką, tuomet taip. Vilniuje įsidarbinti tikrai yra lengviau. Laimei grįždamas žinojau, kad galėsiu dirbti Druskininkuose ir į darbą kasdien vykti automobiliu. Kitu atveju būčiau likęs Vilniuje. Imant pagal lažybų terminus, tikiu, kad daug kas lieka ten kur mokėsi, vien dėl galimybės dirbti“.

Traukia gamta ir ramybė
Antroji priežastis, kodėl Benas nusprendė sugrįžti – gamtos grožis ir ramybė. Pasak vaikino, mieste viskas vyksta tiesiog milžinišku tempu, o kasdieniniai kamščiai ir spūstys gali įvaryti depresiją.
„Kai gyveni provincijoje, tai nereiškia, kad esi provincialas. Man tiesiog patinka ramybė, patinka stebėti gamtą, manau, kad ne mieste gerokai geriau gali matyti kaip keičiasi metų laikai.
Kas man labai nepatiko mieste, tai visos spūstys. Kalbu ne tik apie eismą, bet ir parduotuves, net ir atėjęs dienos pietų 12 val. maisto turėsi laukti tikrai ilgai. Gyvenimo tempas ten tarsi futbolo naujienos, nespėji skaityti ir jau turi lėkti kitur. Toks gyvenimo būdas tikrai man nebuvo tinkamas. Džiaugiuosi, kad tai išbandžiau savo kailiu. Tai leido suprasti, jog visur gerai, bet namuose tikrai geriausia“, – pokalbį užbaigė Benas.

LEAVE A RESPONSE

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

%d bloggers like this: