Dainavos žodis

Alytaus informacinis portalas

Žmonės

Partizanas J. Jakavonis-Tigras: „Mano ilgaamžiškumo paslaptis – gera nuotaika“

Vienintelis išlikęs gyvas Dainavos apygardos partizanas J. Jakavonis-Tigras šalia bunkerio jo sodyboje.

Paskutinis likęs gyvas Dainavos apygardos partizanas, politinis kalinys Juozas Jakavonis-Tigras švenčia 94-erių metų sukaktį. Dzūkijos partizanas į kovą dėl tėvynės laisvės įsiliejo būdamas vos aštuoniolikos.
Gimtadienio proga Juozą Jakavonį, gyvenantį Varėnos rajone, Kasčiūnų kaime, pasveikino Alytaus miesto savivaldybės vadovai. Jo sodybą Varėnos rajono miškuose nuolat lanko turistai, moksleivių grupės, pavieniai gyvosios istorijos mylėtojai.
J. Jakavonio-Tigro sodyba liudija tikrąją šio krašto pokario laisvės kovų istoriją. Dar 1945 m. šioje sodyboje buvo įrengta pirmoji Pietų Lietuvos partizanų vadavietė, joje slapstėsi ir veikė Pietų Lietuvos partizanų vadai: iš Alytaus išėjęs partizanauti pedagogas Adolfas Ramanauskas-Vanagas ir plk. ltn. Juozas Vitkus-Kazimieraitis. Čia taip pat buvo leidžiamas partizanų laikraštis „Laisvės varpas“. Tigras buvo šių Lietuvos partizanų vadų bendražygis, dalyvavęs kovinėse operacijose ir padėjęs užtikrinti ryšį tarp partizanų dalinių.
Daugiau nei metus šioje vadavietėje gyvenęs Adolfas Ramanauskas-Vanagas ir jo bendražygiai priešų taip ir nebuvo surasti. Vėliau, pakeitus vietą, ši vadavietė buvo užversta ir apie ją nesužinojo sovietiniai okupantai ir kolaborantai, o 1997 m. ji buvo atstatyta. Dabar tai yra savotiškas partizanų kovų įamžinimo centras, į kurį atvyksta mūsų tautiečiai ir svečiai iš užsienio pamatyti, kaip žmonės gyveno ir kovojo, išgirsti gyvą to meto įvykių liudininko pasakojimą.
Sveikinant J. Jakavonį-Tigrą, prie Lietuvos trispalvės, plevėsuojančios ant vėliavos stiebo, kurį 2014 metais partizanui padovanojo alytiškiai, surinkę privačias lėšas, sugiedota „Tautiška giesmė“. Vėliau prie šventinio stalo svečiai iš Alytaus ir sukaktuvininko artimieji padainavo dainą linkėdami ilgiausių metų.
Prie partizanų J. Jakavonis prisijungė vos sulaukęs pilnametystės. Ir į kovą prieš sovietų okupaciją įsitraukė dar nebūdamas Tigru, slapyvardį gavo kiek vėliau, 1945 metais, kai antrą kartą prisiekė pačiam Adolfui Ramanauskui-Vanagui ir sutiko priimti dingusio partizano slapyvardį.
Kova už laisvę, tardymai, tremtis, sunkus grįžimas į tėvynę, o ir čia – sunkus ir vargingas gyvenimas. Tačiau Juozas Jakavonis teigia, jog visada išliko optimistu. Pats sveikata nesiskundžia, tik tenka prižiūrėti jau sunkiai sergančią žmoną.
„Aš savo žmoną prižiūriu geriau nei bet kuri mama vaiką. Vis dėlto kartu mes – 60 metų. Aš nei karto prieš ją rankos nepakėlęs, o ir susibarę nebuvom. Pamenu, dar partizanavimo laikais visada kiti partizanai sakydavo, kad mano optimizmas ir gera nuotaika gelbsti. Esu optimistas. Veikiausiai tai ir yra mano ilgaamžiškumo paslaptis“, – sakė J. Jakavonis-Tigras.
Alytaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Vytuolis Valūnas sako, jog su J. Jakavoniu-Tigru draugystė prasidėjo 2013 metais.
„Tai žmogus, kuriuo turime ir privalome didžiuotis. Prasidėjus mūsų draugystei – ši tęsiasi iki šiol. Jis man kaip tėvas, kurio jau neturiu. Stebina J. Jakavonio-Tigro optimizmas, mat nesu jo matęs prastos nuotaikos. Tai žmogus legenda – ypač mūsų jaunimui“, – sakė V. Valūnas.

LEAVE A RESPONSE

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

%d bloggers like this: