Dainavos žodis

Alytaus informacinis portalas

Kultūra

Sveikstantiems onkologiniams ligoniams reikia ne tik gyvojo, bet ir dvasinio maisto

Pivašiūnuose susirinko per 100 onkologinių ligonių iš Alytaus, Kauno, Birštono, Lazdijų ir Druskininkų. Buvo meldžiamasi už ligonius, jų sveikimą ir juos slaugančius asmenis. Susitikimą organizavo VšĮ „Tėviškės namai“. Anot įstaigos vadovo Eimanto Balaikos, sveikstantiems ligoniams reikia ne tik gyvojo, bet ir dvasinio maisto, todėl tokie susitikimai, bendravimas, liudijimai – labai svarbūs.

Vaistai sielai
Pasimelsti, pasisemti stiprybės kovoti su ligomis į Pivašiūnų šventovę susirinko per 100 onkologinių ligonių iš Pietų Lietuvos savivaldybių. Anot VšĮ „Tėviškės namai“ entuziastų, sveikstantiems onkologiniams ligoniams reikalingas ne tik gyvasis, bet ir dvasinis maistas. Buvo meldžiamasi už ligonius, jų sveikimą ir juos slaugančius asmenis.
„Meldėmės Pivašiūnų bažnyčioje. Kai kurie ligoniai gavo Ligonių sakramentus, kuriuos teikė pats Kaišiadorių vyskupijos vyskupas Jo Ekscelencija Jonas Ivanauskas bei kiti dvasininkai. Po pamaldų visi skubėjome į Pivašiūnų amatų centrą. Čia ragavome dzūkiškų bandų. Taip pat vyko įdomi bei naudinga edukacija apie sveikus produktus“, – pasakojo VšĮ „Tėviškės namai“ vadovas Eimantas Balaika.
Anot pašnekovo, tokie bendravimai itin svarbūs sveikstantiems. „Onkologinė liga niekada nepraeina be pasekmių. Žmonėms labai svarbu bendrauti, dalintis, liudyti. Taigi, susirinkę žmonės pasakojo, kad dvasinis gyvenimas padeda sveikimui, jeigu yra stiprus tikėjimas ir vertybių ieškojimas. Nes dažnai liga atsiranda iš mūsų nemeilės dalykų“, – kalbėjo E. Balaika.
Susitikime dalyvavusi asociacijos „Onkologinė savigalba Lazdijuose“ pirmininkė Dalė Pupininkaitė sakė, jog tokie susibūrimai labai padeda. „Tiesiog išsivalė galvos, daugiau geresnės energijos savyje, atsipalaidavimas nuo rūpesčių, visi pasijutome ramesni ir laimingesni. Tikiuosi, kažką pamaldos, susitikimas įkvėpė stipresniam tikėjimui, motyvavo, suteikė pasitikėjimo eiti į priekį“, – sakė D. Pupininkaitė.

Socialinis verslas
Jau ketvirtus metus Alytaus miesto savivaldybė remia VšĮ „Tėviškės namai“ projektą, susijusį su sveikos gyvensenos propagavimu. „Šįkart edukacijas vykdėme Pivašiūnuose. Mes norime reprezentuoti, padėti onkologiniams ligoniams rinktis sveikus maisto produktus su sveikatinimo savybėmis“, – pasakojo VšĮ „Tėviškės namai“ savanoris, projektų vadovas Eimantas Stoškus.
„Tėviškės namai“ užsiima ir socialiniu verslu, parduoda natūralaus bei sveiko maisto produktus, kuriuos pristatė E. Stoškus. Tai įvairiausios arbatos, šalto spaudimo naminiai Leonardo aliejai, medus, mėlynių, bruknių, juodųjų serbentų milteliai, šermukšnio uogų „Čatnis“, kurį pagamino pats Eimantas, ir daugelis kitų.
Jau greitai pradės veikti ir internetinė „Tėviškės namų“ krautuvėlė, tad sveikų produktų galės įsigyti visos Lietuvos gyventojai. Pirkdami minėtus produktus, jie prisidės prie onkologinių ligonių informacijos ir paramos centro veiklos plėtros.

Kalėdinis stebuklas
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad malda gali apsaugoti nuo ligų, o susirgus greičiau pasveikti. Dažnai besimeldžiantys žmonės yra sveikesni, ilgiau gyvena ir rečiau skundžiasi psichine sveikata.
Todėl nemažai liudijimų apie ypatingai didelę maldos galią sveikstant. Alytiškė Kristina papasakojo apie savo tėvelį, kurį klastinga onkologinė liga pakirto 2010 metais. „Jis susirgo plaučių vėžiu, operavo kairį plautį. Deja, operacijos metu buvo pažeistos balso stygos. Tėvelis galėjo tik šnibždėti“, – pasakojo alytiškė Kristina.
Daktarai teikė vilties, kad balsas atsistatys, tačiau kairioji balso styga neatsistatė. Buvo atliekamos procedūros, numatyta netgi operacija. Kristina atvira – jos tėvelis nebuvo tikintis žmogus. „Tėtis nedraugavo su Dievu, jis gal net poterių gerai nemokėjo. Tačiau kai jam buvo atsiųsta liga, viskas pasikeitė. Jis ir šiandien yra dėkingas daktarams, tačiau sveikimą vadina kalėdiniu stebuklu“, – kalbėjo moteris.
Balsas Kristinos tėveliui sugrįžo kaip tik šv. Kalėdų rytą. „2010 metais mūsų šv. Kūčios buvo tylios. Tėvelis beveik nekalbėjo. Buvo liūdna situacija. Juk tėtis 30 metų dainavo chore. Tad balsas jam buvo ypatingai svarbus. Ir šv. Kalėdų rytą matau – skambina tėtis. Atsiliepiu, o jis mane balsu sveikina sulaukus šv. Kalėdų. Man net iškrito telefonas iš rankų. Sugrįžo balsas. Pradžioje nestiprus, nepilna jėga, tačiau sugrįžo. Ir kaip netikėti maldos galia, kai įvyko toks stebuklas“, – kalbėjo moteris.

LEAVE A RESPONSE

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

%d bloggers like this: