Dainavos žodis

Alytaus informacinis portalas

Verslas

Daugiausiai daugiabučių atnaujinusios savivaldybės žada modernizuoti šilumos tinklus

Renovacija Lietuvoje. (Nuotrauka iš BETA archyvo)

Pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą Lietuvoje jau atnaujinta daugiau nei 2 300 daugiabučių. Vidutiniškai 50–60 proc. šilumos energijos sutaupantys pastatai turi įtakos ir miesto lygmeniu – miestuose, kurie atnaujino apie trečdalį visų savo daugiabučių namų, šilumos energijos suvartojimas ženkliai sumažėjo. Savivaldybių atstovai pasakoja, kokių veiksmų žada imtis kylant su tuo susijusiems iššūkiams.
Savivaldybių asociacijos energetikos komiteto pirmininkas Kęstutis Vaitukaitis pastebi, kad viena populiariausių priemonių kompensuoti mažėjantį šilumos energijos poreikį – šilumos trasų atnaujinimas.
Mažėjantis šilumos poreikis miestuose gali lemti šilumos energijos kainų augimą, nes šilumos tinklų sistemos išlaikymo kaštai išlieka tokie patys, dėl to svarbu laiku investuoti į sistemos atnaujinimą.
K. Vaitukaitis priduria, kad pastebėjus, jog daugiabučių renovacija daro įtaką ir šilumos kainoms, savivaldybės bando mažinti šilumos energijos gamybos įrenginių kiekį bei galingumą, atnaujina vamzdynus bei stengiasi atidžiau derinti pastatų modernizavimo geografiją ir mastus kartu su šilumos tiekimo sistemų atnaujinimu.
Druskininkų savivaldybės mero pavaduotojas Linas Urmanavičius pastebi, kad šilumos kainų augimą galima suvaldyti kompleksiniu veiksmų planu: rinktis mažiau kainuojantį biokurą, apkarpyti sąnaudas modernizuojant šilumos tinklus ir siekti, jog prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklų prisijungtų kuo daugiau vartotojų.
Prie to prisideda ir prieš kelerius metus pradėtos įgyvendinti Kvartalų energinio efektyvumo didinimo programos. Dėl to gyventojai pajunta didesnę naudą nei atnaujinant pavienius pastatus, nes šių programų metu renovuojamos daugiabučių grupės, kartu su jų inžinerine infrastruktūra. Šiuo metu tokias programas jau yra pasirengusios 35 arba daugiau kaip pusė Lietuvos savivaldybių.

Žvelgia į ateitį
Birštono savivaldybėje šiuo metu baigti renovuoti 29 daugiabučiai, o dar 3 pastatai yra atnaujinami. Tačiau sumažėjusį šilumos energijos poreikį Birštone augina padidėjusi SPA centrų ir sanatorijų paklausa bei aktyvėjantis gyventojų jungimasis prie centralizuotų šilumos tinklų – nemažai gyventojų anksčiau atsijungusių nuo centrinio šildymo nusprendžia prie jo sugrįžti. Vis dėlto, palankioje situacijoje esanti savivaldybė žvelgia į ateitį ir žada investuoti į šilumos sistemų modernizavimą.
„Svarstome apie dviejų senų ir nepatikimų vandens šildymo biokuro katilų keitimą į modernesnius, su didesniu šilumos reguliavimo diapazonu. Taip pat tolimuose šilumos trasų taškuose, kur šilumos vasarą sunaudojama mažiau, ateityje planuojame montuoti saulės kolektorius ir šilumos siurblius“, – pasakoja Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė.
Panašios tendencijos vyrauja ir Druskininkuose – kitame Lietuvos kurorte. Nors čia modernizuoti net 98 daugiabučiai, o 4 pastatai yra renovuojami, šilumos energijos poreikis išlieka stabilus.
„Šilumos poreikio stabilumą užtikrina dėl didėjančio turistų skaičiaus augančios gydymo ir poilsio paskirties įstaigos. Taip pat prie centralizuoto šilumos tiekimo prisijungiantys nauji vartotojai“, – tvirtina L. Urmanavičius.
Kartu su renovuojamais daugiabučiais Druskininkų savivaldybė modernizuoja ir šilumos tinklus. Pašnekovas pabrėžia, kad Druskininkuose jau yra rekonstruota arba naujai patiesta apie 9 km centralizuoto šilumos tiekimo vamzdynų su modernia šilumine izoliacija.

LEAVE A RESPONSE

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

%d bloggers like this: