Dainavos žodis

Alytaus informacinis portalas

Politika

Už senelio žemę NŽT siūlo kiek daugiau nei 1 500 eurų

Jonas Bakša pateikė rašytinį prašymą tiesiogiai NŽT direktoriui

Didžiajai daliai piliečių žemės grąžinimas jau yra baigtas. Nacionalinė žemės tarnyba (toliau – NŽT) skelbia, kad visi esminiai reformos darbai bus pabaigti šiemet, tačiau Alytuje procesai greičiausiai užtruks. Nors gyventojai, kuriems žemė iki šiol negrąžinta, bijo ir vengia kalbėti viešai, „Dainavos žodžiui“ pavyko pakalbinti alytiškį Joną Bakšą, kuris papasakojo savo istoriją – už senelio žemę jam buvo siūlomi kemsynai, buvusio betono mazgo teritorija, o atsisakius primygtinai brukama piniginė kompensacija – kiek daugiau nei pusantro tūkstančio eurų už senelio turtą ir 27 metus laukimo.
Alytuje, netoli Švč. M. Marijos Krikščionių pagalbos bažnyčios, kur dabar Likiškių parkas, 2 hektarus žemės turėjo alytiškis Simonas Bakša, kurią 1947-aisiais nacionalizavo sovietai. 27-erius metus vyro palikuonys laukė, kol žemė bus grąžinta natūra, tačiau įkūrus parką, to padaryti jau nebuvo įmanoma.
„Kada Lietuvą okupavo Rusija, senelis nedaug tos žemės turėjo. Jis caro metais į Alytų tiesė geležinkelį, ten dirbo ir gyvenimui prisidurdavo iš žemės sklypo. Nuo 1992 metų laukiam žemės grąžinimo. Patys esame gimę, augę ir pasenę Alytuje, bet eilė dėl žemės – pačioje pabaigoje. Apmaudu, norėjosi dar ką nors nuveikti, gal namą ant senelio žemės pastatyti. Malonu, kad šiais metais nutarta pabaigti žemės grąžinimo procedūrą, tikėkimės, ji bus teisinga. Tačiau tuo tikėti darosi vis naiviau ir naiviau“, – kalbėjo alytiškis J. Bakša.
J. Bakša dėl žemės grąžinimo valstybinių institucijų slenksčius mina nuo 1992-ųjų. Tačiau sulaukdavo tik pačių prasčiausių siūlomų sklypų arba susidurdavo su proceso vilkinimu.
„Per šį laiką paskutiniu metu buvo siūlyti sklypai Panemunės rajone, Subartonių gatvėje. Tai buvusio seno betono mazgo teritorija. Ten didžiuliai betono luitai. Kitas siūlytas Pabalių gatvėje, šalia prekybos centro „Rimi“. Ten balos, karklynai. Tie sklypai nebuvo paruošti atidavimui, kaip kad reikalauja įstatymai sklypų grąžinimui. Mes nieko nepasirinkom, nes neturim finansinių galimybių investuoti į sklypų sutvarkymą. Laukiam, gal ką suras geresnio“, – kalbėjo vyras.
Neįtikėtina, tačiau alytiškis ir jo artimieji antradienį pakviesti į Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyrių ir jiems buvo siūloma finansinė kompensacija. Galima grąžinti 10 arų. Už arą siūloma 168 eurai. Taigi, už senelio žemę ir kone 30 metų laukimo – 1680 eurų.
„Piniginė kompensacija neatitinka jokios kritikos. Už arą per 150 eurų. Kai žinome, kad rinkos kainos visai kitokios. Mes turim anūkų, anūkių. Gal aš jau nieko nepastatysiu, bet gal anūkai norės. Jaučiu esąs tikras alytiškis, šis miestas man artimas. Tačiau tai jau pasityčiojimas“, – sakė J. Bakša.
Vyriškis teigė atidžiai stebėjęs skandalą dėl žemės sklypų, kuris kilo tarp Alytaus mero ir administracijos direktoriaus. Alytiškio teigimu, yra aibė žmonių, kurie nepatenkinti siūlomais grąžinti arba grąžintais sklypais prasčiausiose vietose, ir būtų buvę labai sąžininga, jeigu būtų pasiūlyti patrauklūs sklypai.
„Sekiau tą skandalą. Administracijos direktorius jaunas žmogus, jo kitas mąstymas. Kad norėjo mums atiduoti – sveikintinas dalykas, malonu. Ten sklypai kur kas geriau atrodo nei siūlyti iki šiol. Arčiau miesto centro. Geresni“, – sakė pašnekovas.
J. Bakša nesutiko su jam ir jo artimiesiems siūloma pinigine kompensacija ir pateikė rašytinį prašymą dėl ypatingos ir precedento neturinčios situacijos Alytaus miesto atveju sprendimo priėmimą perduoti tiesiogiai NŽT direktoriui arba prašyti NŽT direktoriaus sudaryti specialią kompetentingą komisiją, kuri sprendimą galėtų priimti kolegialiai.
Savo oficialiame rašte alytiškis teigia:
„Politiniais nurodymais ar korupciniais užsakymais paremtas siekis paskubomis piliečiams atlyginti pinigais reikštų ne tik piliečių konstitucinės teisės į realų nuosavybės atkūrimą pažeidimą. Tokiu būdu, prisidengiant nepriklausomos Lietuvos Respublikos vardu, būtų antrą kartą ir dar skaudžiau nei okupanto padarytu nusikaltimu atimta man priklausanti žemė, jos realiai net negrąžinus. Abiem kartais tai būtų daroma prisidengiant tariama valstybės teise ir abiem kartais padarant nusikaltimą prieš žmogų, konstitucinę santvarką.“

%d bloggers like this: