Dainavos žodis

Alytaus informacinis portalas

Sveikata

Kiek gali kainuoti šypsena?

Anot odontologijos skyriaus vadovės, burnos higienistės Sandros Burčikaitės, tik taisyklinga asmeninė burnos ir dantų priežiūra namie bei reguliarus profesionalios burnos higienos atlikimas pas kompetentingus specialistus gali užtikrinti gerą dantų bei burnos higieną ir užkirsti kelią sunkioms bei ilgo gydymo reikalaujančioms ligoms.

Neretai dėl žinių trūkumo žmonės netinkamai prižiūri savo dantis, o tai galiausiai gali privesti prie tokių sunkių ligų kaip periodontitas, kuomet dantys pradeda kristi arba juos būtina šalinti.
Kaip teisingai reikia rūpintis savo ir vaikų burnos bei dantų higiena ir kodėl verta laikytis šių pagrindinių taisyklių, pasakoja Kauno grožio klinikos odontologijos skyriaus vadovė, burnos higienistė Sandra Burčikaitė.

Neužtenka valyti dantų du kartus per parą
Ko gero, visi esame girdėję ir tuo tikime, kad pakankamai burnos ir dantų priežiūrai užtenka reguliariai valytis dantis bei naudoti tarpdančių siūlą. Tačiau tiesa yra kiek kitokia – burnos higienistų teigimu, net ir kruopščiai bei atsakingai valantis dantis dantų šepetėliu neįmanoma pasiekti visų dantų vagelių bei dantų šonų, o tarpdančius valant siūlu vis tiek pasilieka maisto likučių bei apnašų, kurios sukietėja ir gali virsti dantų akmenimis. Juose ima kauptis dantų kariesas, burnos gleivinės ir periodonto ligas sukeliančios bakterijos, net keliais tonais gali pakisti dantų spalva, atsirasti nemalonus burnos kvapas.
Norint išvengti apnašų sukeliamų ligų ir džiaugtis sveikais dantimis bei gražia šypsena, rekomenduojama reguliariai atlikti profesionalią burnos higieną, kurios metu specialiais instrumentais pašalinamos visos susikaupusios apnašos.

Veiksmingiausias ėduonies ir apydančio ligų priešas
Profesionali burnos higiena yra labai svarbi siekiant užkirsti kelią apnašų sukeliamoms ligoms, ir tai yra pagrindinis ėduonies ir apydančio ligų profilaktikos metodas, todėl, pasak specialistų, turintiems gerus burnos higienos įgūdžius ją vertėtų atlikti 2 kartus per metus, sergantiems periodonto ligomis – kas 1–4 mėnesius, o turintiems implantus – kas 4–6 mėnesius.
Šios procedūros metu įvertinama dantų, dantenų būklė, ultragarsiniu skaleriu ir rankiniais instrumentais pašalinamos mineralizuotos bei nemineralizuotos dantų apnašos, viršdanteninės ir podanteninės apnašos, oro abrazijos „Air flow“ būdu pašalinamos pigmentinės, nuo rūkymo ar kavos, vyno bei kitų dažančių produktų vartojimo atsiradusios dėmės, abrazyvo turinčia pasta nupoliruojami dantų ir plombų paviršiai. Esant poreikiui nujautrinami apsinuoginę dantų kakleliai ar atliekamos gydomųjų preparatų aplikacijos, įvertinama plombų, protezų ir implantų būklė, jei tokių yra.
Taip pat nustatomas asmeninės burnos higienos namuose efektyvumas, pacientai mokomi burnos higienos namuose, parenkamos visos reikiamos higienos priemonės: dantų šepetėliai, higieniniai siūlai, tarpdančių šepetėliai, dantų pastos, skalavimo skysčiai ar burnos ertmės irigatoriai.

Populiariausi mitai, susiję su burnos higiena
Vienas pagrindinių mitų, susijusių su burnos higiena, skelbia, kad dantų šepetėlis skirtas tik dantims valyti, tačiau jis yra naudojamas visiems dantų, lūpiniams, žandiniams, gomuriniams ir kramtomiesiems paviršiams. Taip pat valant dantis šepetėliu visada reikia pamasažuoti dantenas tuo pačiu dantų šepetėlio sukimo principu. Be to, jis gali būti naudojamas ir liežuvio valymui, nes ant jo irgi kaupiasi bakterijos, sukeliančios nemalonų burnos kvapą. Nors tam ir yra sukurti specialūs liežuvio valikliai, tačiau jų neturint galima sėkmingai panaudoti dantų šepetėlį.
Dar vienas sąsajų su tikrove neturintis faktas – kraujuojančių dantenų problemos yra paveldimos. Moksliškai tai nėra įrodyta, ir tik gera profilaktinė priežiūra, lankymasis pas kompetentingus specialistus ir tinkama asmeninė burnos higiena gali užtikrinti su dantimis ar dantenomis susijusių problemų išvengimą.
Be viso to, neretai girdima, kad pas burnos higienistą reikia lankytis tik po vizito pas gydytoją odontologą, tačiau tai yra netiesa, nes burnos higiena yra be galo svarbi tiek kalbant apie gydymą, tiek apie profilaktiką. Burnos higienistas turi būti pirmas specialistas, kurio kabinete apsilankoma prieš pradedant bet kokį dantų gydymą – planines operacijas ar odontologines procedūras, nes jis paruošia paciento burną tolimesniam gydymui bei pasako, kiek yra karieso pažeistų dantų, kokia burnos gleivinės būklė ir kokį gydymą koks specialistas turi atlikti vėliau.

Gerų įpročių vertėtų mokyti jau ankstyvoje vaikystėje
Dar nepradėjus dygti pirmiesiems dantukams rekomenduojama jau nuo pirmųjų dienų vaikus pradėti pratinti prie dantų valymo. Tėvams minkštu skudurėliu arba specialiu ant piršto užmaunamu šepetėliu reikėtų vis pramasažuoti dantenas, o dantukams pradygus juos iškart pradėti valyti. Jeigu vaikas neleidžia valyti dantų, galima sugalvoti įvairiausių žaidimų, dainų ar šokių, dėl kurių dantų valymas taps linksmesniu procesu.
Itin svarbu, kad tėvai dantis vaikams valytų tol, kol vaikas pats sugebės tai padaryti tinkamai, tačiau net ir vėliau yra būtina juos pervalyti, visada tikrinti ir stebėti.
Nesilaikant burnos higienos nuo mažens, genda ne tik pieniniai, bet ir ką tik išdygę nuolatiniai dantys. Ant šių dantų paviršiaus susikaupusios apnašos laikui bėgant tampa dantų akmenimis, o nuo jų toksinai ir rūgštys sukelia įvairias dantų ir dantenų ligas.
Anot burnos higienistės S. Burčikaitės, jeigu vaikai bus mokomi tinkamų burnos valymo įgūdžių nuo ankstyvos vaikystės, jiems susiformuos geri įpročiai ir ateityje, todėl labai svarbu tėvams būti kantriems ir atsakingiems mokytojams.

Pirmasis netaisyklingos dantų priežiūros ženklas – dantenų kraujavimas
Pakanka atmestinai valyti dantis kelias dienas ir ant jų paviršių jau atsiranda minkštas dantų apnašas nuo neišvalytų maisto likučių, o tai tampa puikia terpe daugintis bakterijoms, sukeliančioms dantenų kraujavimą. Taip pat labai svarbu nevalyti dantų pernelyg stipriai, atsargiai naudoti tarpdančių siūlą ir pasirinkti tinkamo minkštumo dantų šepetuką.
Itin dažnai žmonės nekreipia dėmesio į pradinius dantenų uždegimo signalus, kurie vėliau gali peraugti į periodontitą, kai yra pažeidžiami dantis kaule laikantys raiščiai ir dantys tampa paslankūs. Toliau viskam progresuojant dantys gali tiesiog iškristi arba juos reikia šalinti ir tenka kreiptis į specialistus dėl dantų protezavimo.
Pravartu žinoti, kad dantų protezavimas gali būti kompensuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Tiesa, kompensuojamas paslaugas gali gauti tik pensininkai, neįgalieji, vaikai iki 18 metų ir asmenys, kuriems buvo taikytas gydymas dėl burnos, veido ir žandikaulių onkologinės ligos.
„Labai svarbu suprasti, kad tik taisyklinga asmeninė burnos ir dantų priežiūra namie bei reguliarus profesionalios burnos higienos atlikimas pas kompetentingus specialistus gali užkirsti kelią baisioms ligoms ir užtikrinti gerą dantų higieną“, – perspėja burnos higienistė S. Burčikaitė.

LEAVE A RESPONSE

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

%d bloggers like this: