Dainavos žodis

Alytaus informacinis portalas

Gamta Žmonės

Kai šunų dresūra tampa gyvenimo būdu

Atšilus orams, alytiškiai išėję pasivaikščioti Sveikatingumo taku ar parkuose pastebi vienus už kitus gražesnius ir įspūdingesnius miestelėnų augintinius. Ne paslaptis, kad įsigijus šuniuką, namus aplanko euforija ir begalinis džiaugsmas. Mielas, mažas šuniukas smagiai laksto po namus ir džiugina visus šeimos narius. Tačiau tam, kad šuo klausytų ir gerbtų šeimininką ateityje, reikalingas auklėjimas ir dresūra jau nuo pat mažų dienų.
Alytiškiams gerai pažįstamas Alytaus sportinių šunų klubo „Cerberis“ pirmininkas Kęstutis Rutkauskas sako, jog jo meilė gyvūnams prasidėjo, kai 13-ojo gimtadienio proga dovanų gavo pirmąjį gyvūną, ir tęsiasi iki šiol. Nuo tada ir domisi, dresuoja, draugauja su keturkojais, o veikla tapo gyvenimo būdu.
„Mūsų tiek darbas, tiek pomėgiai susiję su gyvūnais. Tai ne tik hobis, bet ir darbas. Turime su hobiu susijusį savo verslą“, – sakė Alytaus sportinių šunų klubo „Cerberis“ pirmininkas K. Rutkauskas.
Dažniausiai Kęstutis šunų dresūra užsiima kartu su žmona. „Čia, ko gero, pasisekė. Žiūrime ne vienas į kitą, o į tą pačią pusę“, – nedaugžodžiauja pašnekovas.
Profesionalūs šunų dresuotojai mokydami šunis elgiasi švelniai, atkakliai, bet kartu išlieka griežti. Tam dresuotojai pasitelkia įvairias balso, intonacijos ir žvilgsnio taktikas. Dauguma šunų iš karto paklūsta tokiems žmonėms, kadangi juos laiko lyderiais. Tiesa, Audronė Rutkauskė sako, jog kartais kaip moteris pristinga griežtumo.
„Aš manau, kad nesu pakankamai įsivažiavusi, nes kiekvienas šuo yra su savo charakteriu, o aš daug ką atleidžiu. Vis tariu: ai, klaidelė mažytė. O vyras griežtesnis, išlaužia, išmoko. Net ir mano charakteris keičiasi, išeini pasivaikščioti, daug laiko praleidi gamtoje, šuo jaučia mano nuotaikas. Padeda nusiraminti. Pasivaikščiojimai ryte du kartus. Vakare tas pats“, – kalbėjo A. Rutkauskė.
Šunų dresūros profesionalas K. Rutkauskas sako, jog dažniausiai įsigijus mažą šuniuką, namus aplanko begalinis džiaugsmas, tačiau dresūra reikalinga jau nuo pat mažų dienų.
„Visiems, kurie įsigyja šuniuką, arba jūs iš jo kažką lipdote, arba padedate ant palangės ir žiūrite kaip į vazą. Kiekvieną dieną koncentruotas maždaug 15 minučių darbas būtinas“, – kalbėjo pašnekovas.
Anot K. Rutkausko, pasitaiko, kad namuose mylimas gyvūnas, vaizdžiai tariant, ištremiamas ar nurašomas.
„Mūsų vaikai nuo mažens augo kartu su šuniukais. Kai laukiasi moteris, kartais žmonės išveža šuniuką į kaimą, pririša prie grandinės ir bijo laikyti namuose. Pas mus auga 4 vaikai, 6 šunys ir visi išsitenkame. Nebuvo jokio negatyvaus atvejo. Tiesiog reikia domėtis, viską daryti teisingai“, – sakė K. Rutkauskas.
Rutkauskai turi net 4 belgų aviganių porūšius. „Visi jie yra skirtingi, turi išskirtines savybes. Pasaulyje priskaičiuojama per 400 veislių šuniukų. Visos gražios. Sakoma, koks šuo, toks šeimininkas“, – juokiasi pašnekovas.
Anot Rutkauskų, negalima prarasti kantrybės mokant šunį. Pusiausvyros praradimas – gana dažna dresavimo klaida, žalinga augintiniui ir pačiam mokymo procesui. Jeigu šeimininkas susijaudinęs, susierzinęs ar supykęs, verta atidėti užsiėmimus ramesniam laikui. Beje, augintinių vedžiojimas, dresūra – ir šeimininkams į sveikatą.
„Į sveikatą tikrai, į figūrą irgi tikrai. Nes jeigu mažas šuniukas, tai ir naktį 4 kartus vedžioji“, – juokiasi Audronė.
Pagrindinė užduotis – pasiekti, kad dresavimas šuniui teiktų džiaugsmą, sako Kęstutis Rutkauskas, kuriam gyvūnų dresūra jau tapo gyvenimo būdu.
„Kad šuo man šeimos narys – jau nieko nestebina. Aš juokiuosi, kad jeigu pasidaryčiau alergiškas šunims, tai būtų didžiausia bausmė gyvenime“, – sako Alytaus sportinių šunų klubo „Cerberis“ pirmininkas K. Rutkauskas.

LEAVE A RESPONSE

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

%d bloggers like this: