Dainavos žodis

Alytaus informacinis portalas

Verslas

Kur dėti maisto atliekas, jei neturi jų konteinerio?

Kompostavimo konteineris.

Juras Zinkus

Vieni lengviau, kiti sunkiau, bet visi pratinamės naudotis maisto atliekų konteineriais. Iš pradžių nedraugiškai sutikti, jie tampa vis labiau naudojami: tie, kas bent sykį pabando rūšiuoti maisto atliekas, to daryti jau nesiliauja – nauji įpročiai atsiranda pakankamai greitai. Juolab, pamačius, kad ir aplinkiniai rūšiuoja.
Pagiriamojo žodžio už maisto atliekų rūšiavimą nusipelno Alytaus miesto individualių namų gyventojai – nuo praėjusių metų vidurio jie maisto atliekas rūšiuoja kaip tikri europiečiai, ištuštinimui ištraukdami po 2500–2600 konteinerių. Iš viso Alytaus miesto gyventojams yra išdalinta 3369 individualūs konteineriai maisto atliekoms.
„Alytaus miesto individualių namų gyventojai parodė, kad galima gyventi vakarietiškai ir atsakingai rūšiuojant mažinti savivaldybės atliekų tvarkymo kaštus“, – sakė Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro (ARATC) direktorius Algirdas Reipas.
Kitų regiono savivaldybių gyventojai maisto atliekas rūšiuoja gerokai prasčiau – kai kur ištuštinimui ištraukiama mažiau nei 10 proc. išdalintų konteinerių. Tačiau atliekų tvarkytojai pastebi, kad situacija, nors ir lėtai, bet keičiasi į gerąją pusę. „Maisto atliekų rūšiavimas yra naujovė, prie kurios reikia priprasti“, – sako ARATC vadovas A. Reipas.
Atskiri maisto atliekų konteineriai yra išdalinti regiono miestų ir didesnių miestelių gyventojams. Jų neturintys kaimų ir mažesnių miestelių gyventojai neretai teiraujasi: o kur gi jiems dėti maisto atliekas?
Visas biologiškai suyrančias atliekas jiems reikia kompostuoti – mažesnių miestelių ir gyvenviečių žmonėms jau prieš kelerius metus buvo išdalinti kompostavimo konteineriai, bioskaidžias atliekas galima kompostuoti ir pačių įrengtose dėžėse ar duobėse.

Kompostavimui tinka:
nupjauta žolė, kambariniai augalai, medžių lapai, žievės, drožlės, smulkios šakos, šaknys, jaunos piktžolės, velėna, vaisių ir daržovių lupenos, kevalai, kiaušinių lukštai, arbatos pakeliai, kavos tirščiai bei jų filtrai, suplėšytas popierius.

Kompostavimui nenaudojama:
mėsos, žuvies, pieno produktų likučiai, riebalai, kaulai, sergantys augalai ir jų liekanos, kačių ir šunų fekalijos, piktžolės, turinčios subrendusių sėklų.
Neturint maisto atliekų konteinerio, kompostavimui netinkamus maisto produktų likučius, jeigu jų susidaro, reikia mesti į mišrių atliekų konteinerį.
Bet visuomet prisiminkite, kad į mišrių atliekų konteinerį išmestų atliekų tvarkymas yra pats brangiausias.
Šiuo metu visos neišrūšiuotos atliekos yra vežamos deginti į Kauno kogeneracinę jėgainę. Vienos tonos atliekų deginimas joje kainuoja 35 eurus. Prie šios kainos dar prisideda transportavimo išlaidos. O kasdien į Kauną išvežama apie 100 tonų Alytaus regione surinktų mišrių atliekų.
Už jų vežimą ir deginimą tenka mokėti mūsų regiono gyventojams, o naudą gauna kauniečiai – deginant mūsų brangias atliekas jiems gaminama pigi šiluma.
Kuo daugiau atliekų išrūšiuojame, atskirdami ne tik pakuotes, bet ir biologiškai suyrančias bei maisto ir virtuvės atliekas, tuo mažiau jų reikia vežti deginti ir už tai mokėti. Tad prieš išmesdami atliekas priminkime sau, kad jų rūšiavimas mums nieko nekainuoja. O nerūšiavimas – labai brangus.
Pasirinkime protingai.

LEAVE A RESPONSE

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

%d bloggers like this: