Dainavos žodis

Alytaus informacinis portalas

Kultūra Žmonės

Trečiojoje knygelėje – tarp dabarties ir praeities, meilės ir prasmės ieškojimų

L. Vitkauskas Alytaus literatūrinėje padangėje – jau bene du dešimtmečiai.

Aplink mus
tiek daug piktų,
alkanų ir nelaimingų!
Pamatykime juos,
išgirskime,
padovanokime jiems šypseną,
bet neieškokime savęs ten,
kur niekada
nerasime…

L. Vitkauskas
Linas Vitkauskas Alytaus literatūrinėje padangėje – jau bene du dešimtmečiai. Visai neseniai dienos šviesą išvydo jau trečioji literato knygelė, kurioje, kaip jis sako, simboliai ir romantiški palyginimai susilieja su tikrove.
Pirmosios L. Vitkausko knygelės tarsi krikštamotė, padrąsinusi ir paskatinusi viešai parodyti savo kūrybą – tuometinė Alytaus apskrities literatų klubo įkūrėja Danutė Jovaišienė. „Kūryba mano sieloje buvo tarsi užkoduota. Mokiausi tuometinėje Antrojoje vidurinėje mokykloje (A. Ramanausko-Vanago gimnazija – red.). Svajojau tapti aktoriumi, deja, šiek tiek pritrūko sėkmės stojant. Todėl nutariau pasukti kita linkme. Rašiau, dalyvavau skaitovų konkursuose, prisidėjau organizuojant renginius. Labai natūraliai susiklostė, jog einu literato keliu“, – pasakojo L. Vitkauskas.
Pirmąją knygelę literatas išleido 2001 metais – „Tarp sapno ir vilties“, antroji skaitytojus pasiekė 2007 metais – „Ateik iš balto liūdesio šalies, ateik iš pasakos baltos“. 
Paklaustas, ar knygelių leidyba brangus malonumas, pašnekovas atsako, jog viskas priklauso nuo apimčių, santykių su vietos verslu, kuris padeda ir paremia. „Gal turiu vadybininko gyslelę, nes visada savo kelyje sutinku dosnių žmonių. Vieni daugiau, kiti mažiau, tačiau mane palaiko“, – pasakojo pašnekovas.
Literato darbinė veikla ne visada buvo lydima kūrybos. „Dirbau „Geležinio Vilko“ brigadoje aplinkos tvarkymo darbininku, tačiau per tą laiką siekiau savų tikslų ir Marijampolės kolegijoje įgijau lietuvių kalbos ir tikybos mokytojo kvalifikaciją. Teko padirbėti ir užsienyje, ir įmonėse Alytuje. Tačiau visą laiką mane lydi kūryba“, – kalbėjo pašnekovas.
L. Vitkausko kūrybos stilius yra verlibras – laisvos eilės, pusiau proziniai kūriniai. „Mano poezijoje nėra grubumo, agresijos. Nemėgstu tokių posakių. Mano poezija – tarsi kokteilis, tarsi kelionė į tam tikrą laiko erdvę, čia vyrauja romantiniai, religiniai, mistiniai motyvai. Išreiškiamų jausmų gama plati – gali svyruoti nuo sielvarto ar baimės iki meilės, pačių tyriausių ir šviesiausių jausmų“, – kalba literatas.
Kalbėdamas apie įkvėpimą, L. Vitkauskas sako, jog dažniausiai kūrybinė mūza aplanko vėlai vakare arba anksti ryte: „Būna, kad mintis užsirašau ir vėliau gludinu. Būna ir kūrybos eksperimentų.“
Beje, vos išleidęs trečią knygelę, pašnekovas sako jau galvojantis apie dar vieną – skirtą tėvų ir vaikų santykiams. „Auginame dukrą, tad dažnai sulaukiu įvairių klausimų socialine tema. Manau, būtų įdomi ir naudinga knygelė apie tėčio ir dukros santykius, vaikų fantaziją“, – ateities planais pasidalijo pašnekovas.
Vis tik paklaustas, kaip šiandien jaučiasi kūrėjai, literatai, pašnekovas atviras – ne ypač reikalingi. „Toks metas, kad iškeliami nuomonės formuotojai (influenceriai), televizijos žvaigždės, komerciniai šou. Kartais jaučiuosi vienišas, nes tokie kūrėjai tarsi atsiskyrėliai, ne visada sulaukia paramos ar palaikymo. Gyvenimo be savo kūrybos neįsivaizduoju. Svarbus bendravimas, prisidėjimas organizuojant nekomercinius renginius“, – kalbėjo pašnekovas. 
Lemtingi, 
o gal tik sidabriniai tavo žodžiai,
melsvame rūke neištarti,
deja, ištirpsta,
kada svajonių miestas, kuriame gyventi
vieną kartą likimo skirta mums,
vėl skęsta miglose…

L.Vitkauskas

%d bloggers like this: