Dainavos žodis

Alytaus informacinis portalas

Kultūra Politika Žmonės

Paminklas A. Ramanauskui-Vanagui įprasmina tautos pasipriešinimą sovietų okupacijai

Paminklo atidengimo iškilmėse dalyvavo Alytaus rajono savivaldybės mero pavaduotoja Dalia Kitavičienė, administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pranskevičius. (A. Pliadžio nuotr.)

Antradienį Vilniuje paminėtos antrosios partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago laidotuvių metinės ir Antakalnio kapinėse, Valstybės vadovų panteone, atidengtas antkapinis paminklas.
A. Ramanausko-Vanago – Laisvės kovos sąjūdžio tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataro, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vado, Lietuvos valstybės vadovo, kovojusio su sovietų okupacija, – pagerbimo iškilmėse dalyvavo Alytaus rajono savivaldybės mero pavaduotoja Dalia Kitavičienė, administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pranskevičius. Prie paminklo jie padėjo Lietuvos vėliavos spalvų gėlių kompoziciją. A. Ramanauskui-Vanagui 2018 m. buvo suteiktas Alytaus rajono garbės piliečio vardas (po mirties).
„Simboliška, kad antkapinį paminklą A. Ramanauskui-Vanagui atidengiame vos dienai praėjus po vakar paminėtos Tarptautinės mokytojų dienos“, – ceremonijoje kalbėjo Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. „Simboliška ne tik todėl, kad A. Ramanauskas, prieš išeidamas į partizanus, dirbo mokytoju ir dėstė mokytojų seminarijoje (Alytuje – red. past.), bet ir todėl, kad visas jo gyvenimas, taip pat ir žūtis tapo mums istorine Tėvynės meilės, pasiaukojimo už jos laisvę pamoka.“
Prezidentas pabrėžė, kad tai buvo skaudi Lietuvai pamoka, kainavusi dešimtis tūkstančių gyvybių. „Bet ji mus išmokė, kad laisvę mylintys lietuviai yra stipresni už brutalią prievartą, kad jų nepalaužė išdavystės, kankinimai, žudymai, artimųjų palaikų išniekinimas. Šioje pamokoje sužinojome, kokios didelės reikėjo aukos, kokia didelė kaina yra sumokėta už tai, kad mes galėtume naudotis jos vaisiais – gyventi laisvėje ir taikoje“, – sakė G. Nausėda.
Antkapinio paminklo A. Ramanauskui-Vanagui skulptūrinę-architektūrinę idėją įgyvendino autorių grupė – Algirdas Kuzma ir UAB „Arches“.

Paminklo A. Ramanauskui-Vanagui skulptūrinę-architektūrinę idėją įgyvendino autorių grupė – Algirdas Kuzma ir UAB „Arches“. (R. Dačkaus nuotr.)

Apie Adolfą Ramanauską-Vanagą
Adolfas Ramanauskas-Vanagas – Lietuvos pedagogas, žurnalistas, karininkas, rezistentas, kovotojas už nepriklausomybę, partizanų vadas, brigados generolas.
Adolfas Ramanauskas-Vanagas gimė 1918 m. kovo 6 d. Niu Britene, JAV. 1921 m. Ramanauskų šeima grįžo į Lietuvą. 1936 m. A. Ramanauskas baigė Lazdijų „Žiburio“ gimnaziją, Klaipėdos pedagoginį institutą, tęsė mokslus Kauno karo mokykloje ir baigė paskutinę, penkioliktąją, karininkų laidą. A. Ramanauskas 1940–1945 m. dėstė Alytaus mokytojų seminarijoje.
Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai, 1945 m. balandžio 25 d. A. Ramanauskas tapo partizanu. Iš pradžių vadovavo Nemunaičio apylinkės partizanų būriui, 1945 m. vasarą tapo Dzūkų grupės Merkinės bataliono vadu, 1946 m. – Merkio rinktinės vadu, 1947 m. rudenį perėmė vadovavimą Dainavos apygardai, o 1948 m. buvo išrinktas Pietų Lietuvos partizanų srities vadu.
1949 m. vasario mėnesį A. Ramanauskas-Vanagas dalyvavo Prisikėlimo apygardos teritorijoje, Minaičių kaime, tarp Radviliškio ir Baisogalos, vykusiame visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavime, kuriame vasario 16 d. buvo priimta Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) deklaracija. A. Ramanauskas-Vanagas buvo paskirtas LLKS tarybos prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio pavaduotoju, o 1950 m. pradžioje – Sąjūdžio Gynybos pajėgų vadu. Jam suteiktas partizanų pulkininko laipsnis, buvo apdovanotas pirmojo laipsnio Laisvės kovos kryžiumi.
1956 m. spalio 12 d. A. Ramanauskas-Vanagas su žmona Birute Mažeikaite-Ramanauskiene buvo išduoti, suimti Kaune ir išvežti į LTSR KGB kameras. 1957 m. rugsėjo 24–25 d. Vilniuje posėdžiavęs LTSR Aukščiausiasis Teismas jam skyrė mirties bausmę. Nuosprendis įvykdytas tų pačių metų lapkričio 29 d. Vilniuje. Žmona B. Mažeikaitė-Ramanauskienė buvo nuteista 8 m. laisvės atėmimo.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1997 m. gruodžio 22 d. A. Ramanauskui-Vanagui suteiktas Kario savanorio statusas, 1998 m. sausio 26 d. LR Prezidento dekretu – dimisijos brigados generolo laipsnis, įteisinti 1949 m. ir 1950 m. Lietuvos partizanų aukščiausiosios vadovybės apdovanojimai – 2-ojo ir 1-ojo laipsnio Laisvės Kovos Kryžiai su kardais. 1998 m. kovo 3 d. LR Prezidento dekretu A. Ramanauskui-Vanagui suteiktas 2-ojo laipsnio Vyčio kryžiaus ordinas, o 1999 m. vasario 2 d. dekretu – 1-ojo laipsnio Vyčio kryžiaus ordinas.
1994 m. A. Ramanausko-Vanago vardu pavadinta Alytaus gimnazija. 2012 m. minint Adolfo Ramanausko-Vanago ir jo žmonos partizanės Birutės Mažeikaitės-Ramanauskienės arešto 56-ąsias bei partizanų vado sušaudymo 55-ąsias metines, partizanų suėmimo vietoje prie Kampo ir Kalniečių gatvių sankryžos, Žaliakalnyje, Kaune, buvo atidengtas ir pašventintas paminklinis akmuo.
2018 m. minimos Adolfo Ramanausko-Vanago 100-osios gimimo metinės. LR Seimas, siekdamas pagerbti istorinę asmenybę, paskelbė 2018-uosius Adolfo Ramanausko-Vanago metais. Tais pačiais metais Vilniaus Našlaičių kapinėse archeologai rado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikus.

Alytaus rajono savivaldybės informacija

LEAVE A RESPONSE

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

%d bloggers like this: