Dainavos žodis

Alytaus informacinis portalas

Gamta Verslas

Luksnėniškių užauginti obuoliai jau keliauja pas pirkėjus

Lietuviški obuoliai vis labiau užkariauja pirkėjų simpatijas. (UAB „Luksnėnų sodai“ nuotr.)

Rita Krušinskaitė

Alytaus rajone įsikūrę versliniai „Luksnėnų sodai“ pradėjo skinti šių metų derlių. Alyviniai obuoliai jau pasiekė pirkėjus, savo eilės laukia kitos obuolių veislės.
„Po alyvinių, kurių nuskynėme maždaug vieną toną, pradėsime skinti „Paula Red“ veislės obuolius. Jų turėtume priskinti gerokai daugiau – 10–15 tonų, mat šios žemaūgės obelys jau suaugo ir pradeda duoti gerą derlių“, – kalbėjo UAB „Luksnėnų sodai“ direktorius Vaidas Stanaitis.
Anot bendrovės direktoriaus, šiemet buvo planuojama priskinti 1200 tonų obuolių, tačiau abejoja, ar pavyks priskinti tokį kiekį. „Pavasaris vėlavo dvi savaites, po to buvo šalta, apniukę, bitės mažai skraidė. Jei pavyks priskinti 1000 tonų, bus gerai“, – sakė V. Stanaitis ir pridūrė, kad obuolių supirkimo kainos geros. Džiugina ir kitas dalykas – vis daugiau pirkėjų įvertina Lietuvoje užaugintų vaisių pranašumą prieš atvežtinius. Jie vartotoją pasiekia daug greičiau ir kokybe nenusileidžia.
Nors obuolių derlius ir nebus rekordinis, sodų vadovas džiaugiasi įgyta patirtimi. Pavasarį bendrovė iš Nyderlandų nusipirko 10 avilių kamanių, kurias apgyvendino maždaug 15 hektarų plote, tikėdamiesi, kad jos, aktyviai apdulkindamos žiedus, padės padidinti obuolių derlių. Tokių pagalbininkių vieno avilio kaina – 150 eurų.
„Kamanės pasiteisino, jos savo kainą atidirbo. Tie plotai, kuriuose skraidė, užaugino gerokai didesnį derlių. Kitais metais kamanių pirksime bent dvigubai daugiau“, – apie ateities planus prasitarė V. Stanaitis.
Nepalankūs orai sodininkams prišaukė ir daugiau bėdų – grybinių ligų ir kenkėjų antplūdžius. Šie faktoriai turėjo įtakos ne tik derliaus gausumui, bet ir kokybei. „Šiemet lietų dažnai keitė saulė, taip susidarydavo itin palankios sąlygos grybinėms ligoms plisti, prieš kurias sodininkai ne visada turėjo veiksmingų priemonių. Lenkų sodininkai, esant tokioms aplinkybėms, iš karto važiuodavo purkšti. Mes nelabai galėjome tokiais būdais gintis, nes Lietuvoje gana skurdus augalų apsaugos priemonių pasirinkimas. Jei lenkai gali jas rinktis iš kelių katalogų, tai lietuvių sodininkams siūlomų priemonių pavadinimus galima surašyti ant vieno A4 formato lapo. Kita priežastis, kodėl į Lietuvą nepatenka efektyvios augalų apsaugos priemonės, – maža rinka, todėl tiekėjai net neveža, ko prašome“, – apie problemas pasakojo V. Stanaitis.
Nepaisant skurdaus augalų apsaugos priemonių pasirinkimo, luksnėniškiams pavyko suvaldyti žiedgraužių, pjūklelių ir vaisėdžių antplūdžius, tik amarai suspėjo pasiautėti ir atlikti savo juodą darbą.
Didžiausi Pietų Lietuvos versliniai „Luksnėnų sodai“ užima apie 200 hektarų plotą, kuriame auginama apie 80 veislių obelų. 65 hektaruose auginami ekologiški obuoliai. Bendrovėje dirba apie 30 darbuotojų. Dar apie 100 žmonių samdoma sezoniniam obuolių skynimui
„Jau užsiregistravo apie 50 skynėjų, dar tiek pagalbininkų laukiame ir kviečiame registruotis“, – kvietė „Luksnėnų sodų“ direktorius. Obuolių skynimą bendrovė paprastai baigia žieminių veislių skynimu spalio pabaigoje, lapkričio pradžioje.

LEAVE A RESPONSE

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

%d bloggers like this: