Dainavos žodis

Alytaus informacinis portalas

Kultūra

Atmintis byloja Alytaus poetų gyvenimą ir kūrybą

Žmogui duota atmintis, kad pasakotų išėjusiųjų darbus, paliktus kitoms kartoms. Todėl svarbu pažinti, suprasti tą nutolusį metą, galbūt pasimokyti gyvenimo iš paliktos patirties.
Vis sugrįžtame mintimis į tuos metus, kai gyvenome brandaus socializmo sąlygomis, kai ne viską galėjai kalbėti, ne viską rašyti. Cenzūra uždėdavo užtvarą į platesnį spaudos ratą, jei nebuvo liaupsinama toji santvarka. Rašyti reikėjo todėl, kad tik rašydamas poetas siekia tobulumo kūryboje, mokosi meniškai pasakyti mintį. Jei nebūtų rašę minimi poetai, mes neturėtume nei Antano Saulyno gražių dainų, nei Anzelmo Matučio knygų vaikams ar Antano Jonyno to gyvenimo meto pavyzdžių kūryboje.
Tomis socializmo sąlygomis gyveno ir kūrė alytiškiai poetai – Anzelmas Matutis, žinomas vaikų poetas, išleidęs daug knygų jaunesnio ir vyresnio amžiaus vaikams: „Girios televizorius“, „Tai margumai genelio“, „Drevinukas“, „Vaivorykštė ežerą semia“ ir kitas. Antanas Saulynas, sukūręs per 100 dainų, žinomiausios yra knygoje „Žalioj stotelėje“. Antanas Jonynas, susitaikęs su gyvenimo skriauda, netekęs regėjimo, rašęs Brailio raštu. Jo poezijos ir prozos tekstai yra knygoje „Puodai savo vietose“. Apie šiuos poetus kalbama neseniai išleistoje brošiūroje „Atmename Alytaus poetus“. Už galimybę turėti šį leidinėlį „Tėkmės“ asociacijos literatai dėkingi miesto savivaldybei. Brošiūroje – poetų gyvenimo momentai, trumpa kūrybos apžvalga, nuotraukos.

Ši brošiūra pristatyta renginyje, vykusiame A. Jonyno muziejaus sodelyje. Apie brošiūrą kalbėjo sudarytoja Emilija Krušinienė. „Tėkmės“ narė Scholastika Kavaliauskienė padirbėjo kompiuteriu – surinko tekstą. Paminėdami poeto A. Jonyno gyvenimą, skaitėme poeziją. Priminėme, kaip nelengva buvo laviruoti tarp asmeninės nuomonės apie valdžią ir tariamą „socializmo rojų“. Mūsų poetai Viltauta Pocienė, Janina Žukaitienė, Mudita Makaveckienė, Romaldas Zabulionis, Regina Rasimienė, Petras Miliūnas, Stasys Šukys ir Alfonsas Mekionios deklamavo eiles. Dainų padainavo klubo poetai Loreta Zabalujeva, pritardama gitaros muzika, o Antanas Monkeliūnas, grojantis akordeonu, palinksmino žinoma humoristine A. Jonyno daina „Mano mašina“.
Oi, graži, graži
mano mašina.
Džiaugias ja vaikai,
uošvė ir žmona.

Alytaus miesto kultūros skyrius 1998 m. skelbė konkursą miesto himnui sukurti ir pripažino himnu A. Saulyno eilėraštį „Alytaus himnas“. Jame sakoma:
Aš esu tikras tavo sūnus,
Tu buvai man be galo
dosnus.
Dzūko širdį davei dovanų –
Ir su ja aš per žemę einu.

Be to, visa Lietuva dainuoja šio poeto eilėraštį „Dzūkija“ manydami, jog tai liaudies daina.
Manau, nereikėtų su panieka žvelgti į ano meto poetų kūrybą, smerkti už vieno kito eilėraščio skyrimą tuometinei valdžiai, priimti juos kaip tuometinio gyvenimo liudytojus.
Susirinkusius geru žodžiu pasveikino miesto savivaldybės vicemeras Povilas Labukas, nebe pirmą kartą atėjęs į literatų renginį, linkėjo prasmingos veiklos, priminė sėkmingą poetų dalyvavimą miesto dienose. Muziejaus darbuotojas Giedrius Bernatavičius kalbėjo apie būsimus renginius šiame muziejuje.
„Tėkmės“ asociacija turi kūrybos bičiulių, kurie atvyksta pas mus, o mes taip pat skaitome savo kūrybą svetur, garsindami Alytų. Šįkart savos poezijos posmais pradžiugino Marijampolės poetės Vilija Miškinienė ir Gema Galinienė. Tokiu būdu, keisdamiesi kūryba, mokomės vieni iš kitų.
Mūsų poetams ir atvykusioms poetėms įteikta knygelių ir rožių žiedų – tai padėka už dalyvavimą atminties popietėje ir gražų eilėraščių deklamavimą. Panoro dalyviai nusifotografuoti poetų gyventoje aplinkoje. Juk ne kasdien lemta pabūti visiems drauge ir su gilia atmintimi.
Dėkingi poetai ne vien miesto savivaldybei už finansinę paramą, bet ir Alytaus kraštotyros muziejui bei A. Jonyno filialui už galimybę pabūti atmintinose poetų vietose.

Emilija Krušinienė,
Alytaus apskrities literatų asociacijos „Tėkmė“ pirmininkė

LEAVE A RESPONSE

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

%d bloggers like this: