Dainavos žodis

Alytaus informacinis portalas

Kultūra Žmonės

„Simnyčios“ vadovas Robertas Vilkauskas: „Dainuojame tokias dainas, kad žiūrovas nežiovautų“

Robertas Vilkauskas, liaudiškos muzikos kapelos „Simnyčia“ vadovas.

Liaudiškos muzikos kapela „Simnyčia“ skaičiuoja 47 metus. Jos vadovui Robertui Vilkauskui 64 metai, bet vyras pilnas energijos, entuziazmo ir toliau vienija muziką mylinčius žmones. „Kad tik manimi neatsikratytų. Dirbčiau ir dirbčiau“, – entuziastingai kalba Robertas.

Neturėjo teisės grįžti į Lietuvą
R. Vilkauskas gimė tremtyje Irkusto srityje. Jo tėvai po tremties neturėjo teisės grįžti į Lietuvą, tad šeima kurį laiką gyveno Tilžėje, Kaliningrado srityje. Čia Robertas baigė aštuonmetę ir muzikos mokyklas. Mokėsi 3 metus fortepijono ir 5 metus akordeono klasėse. Atsiradus galimybei mokytis Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijoje, tėvai palaikė sūnų, sakydami: „Važiuok, sūneli, gal paskui ir mus ištrauksi į Lietuvą“. Robertas išvyko. Šį kartą akordeono ir fortepijono mokslų netęsė, o mokėsi groti fagotu (pučiamasis liežuvėlinis aerofonas, boso-tenoro tesitūros).    

Pirmas muzikanto uždarbis jau 6-erių
Muzika R. Vilkauską traukė nuo vaikystės. Akordeoną į rankas jis paėmė būdamas 4 metukų. „Groti akordeonu mane mokė mamos brolis, partizanas, nepaprastai  muzikalus, netekęs regėjimo dėl susiklosčiusių aplinkybių pasaloje. O 6 metų jau grojau pirmose vestuvėse. Uždirbau 32 rublius ir 6 kilogramus saldainių“, – apie pirmąjį muzikanto uždarbį pasakojo R. Vilkauskas.

Įvairūs darbai ir muzika
Po mokslų Vilniuje R. Vilkauskas gavo paskyrimą dirbti Švenčionių rajone. Padirbęs vos metus, buvo paimtas tarnauti į sovietinę kariuomenę. Po tarnybos toliau tęsė darbą Švenčionių rajono kultūros namuose, šį kartą vadovo pareigose. Susipažinęs su pirma žmona, Robertas persikėlė į Kauną, kaip pats sakė, „arčiau jos“. Dirbo Kauno baldų pučiamųjų orkestro vadovu. Netrukus apsivedė. Atrodė, kad laimė bus amžina, bet jų gyvenimo keliai pasisuko skirtingomis kryptimis.
Kaune vyras gyveno 20 metų, tad teko dirbti įvairius ir su muzika nesusijusius darbus. Fabrikuose išmoko tekinti staklėmis, presuoti, ragavo šaltkalvio duonos. Kad ir kaip bebūtų, Robertas niekada nepaleido akordeono ir muzikos iš savo rankų ir širdies.
Darbštus vyras buvo įkūręs ir baldų restauravimo įmonę, bet užėjus ekonominei krizei, verslas griuvo.

Persikraustė į Krosną
Roberto tėvų svajonė gyventi Lietuvoje išsipildė. Jie įsikūrė šalia Krosnos, o mamai mirus, tėvas pakvietė Robertą su šeima apsigyventi su juo. Tuo metu Robertas buvo sukūręs antrą šeimą. „2000 metais persikraustėme į Krosną. Dirbau, kas papuolė. Vėliau atsirado darbo vieta Krosnos kultūros namuose, ten subūriau keletą kolektyvų, pradirbau 10 metų. Antroji žmona, kaip ir aš, muzikantė“, – pasakojo vyras.

Simnas ir „Simnyčia“
Meno vadovu Simne Robertas dirba jau 12 metų. „Simne jaučiuosi puikiai, atrodo, kad visą gyvenimą ėjau į šią vietą, kol suradau. Kolektyvų turiu. Ir minčių yra, ką dar galima padaryti“, – tęsė R. Vilkauskas. Jis pripažįsta, kad Simne muzikuojančių yra, bet jų po truputį mažėja. Meno vadovas džiaugiasi bendradarbiavimu su Simno gimnazijos mokiniais ir bendradarbiu, scenos šviesų meistru Jonu Kazakevičiumi. Pastebi, kad vyresnio amžiaus žmonės gal ir norėtų dainuoti, bet dėl pandemijos nedrįsta ateiti. Robertas su džiaugsmu pasakoja apie gerą materialinę bazę, kuri yra Simno kultūros namuose.
R. Vilkauskas jau 10 metų vadovauja vienam garsiausių Alytaus rajono kolektyvų „Simnyčia“. „Dainuojame tokias dainas, kad publika salėje nežiovautų“, – apie kolektyvo repertuarą kalba Robertas. „Simnyčios“ vadovas atvirauja, kad parinkti dainas pagal kolektyvo galimybes yra iššūkis. „Norisi parinkti tokias dainas, kurios užvestų klausytoją, ir įtvirtintų mūsų, smagių bernų, įvaizdį“, – linksmai kalba Robertas. Vyras Lietuvos muzikos padangėje pasigenda naujų kūrinių, kurių tekstas būtų prasmingas, o muzika gera. Tad didžiausiais Roberto pagalbininkas tampa internetas ir Youtube kanalas. Žinoma, padeda ir jį supantys žmonės. Energijos ir sveikatos muzikantas nestokoja, o paklaustas apie svajones, Robertas atviras: „Jeigu nesvajosi – greitai  apipelysi. Reikia svajoti ir tikėti, kad bus ir koncertų, ir gerų klausytojų“. Vyras džiaugiasi Simno žiūrovais, kurie gausiai ateina į renginius.
Liaudiškos muzikos kapela ,,Simnyčia“ susikūrė 1974 metais. Dalyvauja dainų šventėse, koncertuose, konkursuose, festivaliuose. Robertas Vilkauskas  kapelai vadovauja nuo 2011 m.  „Simnyčia“ yra respublikinių kapelų švenčių ,,Grok, Jurgeli“ laureatė, Lietuvos televizijos ,,Gero ūpo“ laidų dalyvė, išleidusi  kompaktinį diską.

Danielius Jakubavičius

LEAVE A RESPONSE

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

%d bloggers like this: