Dainavos žodis

Alytaus informacinis portalas

Kultūra Žmonės

Tarptautiniame filmų festivalyje-konkurse pripažinimą pelnė alytiškių darbas

Filmo kūrėjai: Jonas Griškonis, Rūta Lankininkaitė, Alius Mikelionis. (fm99.lt nuotr.)

Rita Krušinskaitė

Alytiškių – Rūtos Lankininkaitės, Jono Griškonio ir Aliaus Mikelionio – dokumentinis filmas „Alytaus pataisos namams – 60: atsakomybė – pokytis – žmogus“ tarptautiniame festivalyje-konkurse, vykusiame Lenkijoje, „Prison movie“ tapo laureatu.
„Žinia apie filmo įvertinimą buvo staigi ir netikėta, nes nuo filmo sukūrimo praėjo ketveri metai. Jau buvo primiršta, kiek prie jo dirbome ir pastangų įdėjome“, – sakė R. Lankininkaitė. Jai pritarė ir A. Mikelionis, taip pat nesitikėjęs aukšto kūrybinio darbo įvertinimo po kelerių metų.
Devintą kartą vykusiame festivalyje-konkurse buvo pristatyta 150 dokumentinių filmų iš įvairių pasaulio šalių – Latvijos, Lenkijos, Čekijos, Kolumbijos, JAV, Suomijos, Vengrijos ir kitų. Pagal Alytaus pataisos namų užsakymą sukurtas filmas tapo vienu iš festivalio-konkurso laureatų. Filmą tarptautiniam festivaliui pristatė Alytaus pataisos namai.
„Alytaus pataisos namai kas dešimt metų kūrė filmus apie įstaigą, kad bėgant metams galėtų juos pažiūrėti ir prisiminti tų dienų aktualijas. J. Griškonis buvo kūręs 40-mečiui ir 50-mečiui skirtus filmus. Prie pastarojo filmo kūrimo buvo prisidėjęs ir A. Mikelionis. Kūrybinis procesas nebuvo labai lengvas, reikėjo sukaupti daug informacijos, daug nufilmuoti. Reikėjo parodyti pataisos namų istoriją, neaplenkiant įstaigos vadovų, darbuotojų ir ten kalinčių asmenų. Labai svarbu buvo filmą sukurti taip, kad istorija būtų įdomi ir gražiai žiūrėtųsi. Teko panaudoti ir senus reportažus, ir atskleisti, kuo tuo metu gyveno įstaiga, kokie procesai joje vyko“, – prisiminimais dalijosi jau daugiau kaip du dešimtmečius LRT Naujienų tarnybos žurnaliste dirbanti R. Lankininkaitė.
Filmo kūrimas truko kelis mėnesius. Pataisos namuose kūrėjams teko lankytis ir ankstų rytą, ir vėlų vakarą. Vienas iš iššūkių buvo prakalbinti nuteistuosius. Anot R. Lankininkaitės, nuteistųjų bendruomenė yra uždara. Juos prakalbinti lengviausia, kai nėra kameros, kai gali kalbėti dviese, tada gali daugiau informacijos gauti. Tačiau taip gauta informacija, kuriant filmą, nebuvo palanki, nes reikėjo vaizdų.
„Jie tokie žmonės, jei tai jiems naudinga, labai noriai bendrauja, sutinka kalbėti į kamerą, bet jei naudos neįžvelgia, tai dažniausiai nenori kalbėti ir prašo nefilmuoti. Atmintyje įstrigo vienas darbo momentas, reikėjo nufilmuoti nuteistąjį, ilgesingu žvilgsniu žiūrintį į laisvę Tai buvo iššūkis, nes ilgesingų nuteistųjų žvilgsnių užfiksuoti beveik nepavyko“, – pasakojo A. Mikelionis.
R. Lankininkaitei irgi įsiminė nuteistųjų žvilgsniais su nebyliais klausimais, į kuriuos jie neturėjo atsakymų.
Kas lėmė aukštą filmo įvertinimą, nei R. Lankininkaitė, nei A. Mikelionis atsakyti negalėjo, nes nematė kitų konkursui pristatytų filmų.
„Tai dokumentinis filmas, nukrypęs link meninio. Mes norėjome papasakoti visuomenei, kad pataisos namuose yra ne tik faktai, bet ir dar labai daug ko. Tikriausiai vertinimo komisija atkreipė dėmesį į tai, kiek buvo įdėta darbo ir atsižvelgė į tai“, – svarstė kūrėjai, kas lėmė, kad jų filmas pelnė garbingą laureato vardą.
Norintys pažiūrėti filmą tai gali padaryti per „Youtube“ kanalą, įvedę nuorodą – Alytaus pataisos namai ir suradę filmą „Alytaus pataisos namams – 60: atsakomybė – pokytis – žmogus“.

LEAVE A RESPONSE

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

%d bloggers like this: