Alkoholizmas. Skauda visiems

, Dalia Kitavičienė, Alytaus rajono visuomenės sveikatos biuro direktorė
Alkoholizmas. Skauda visiems
Alkoholizmas niekada nebus tik vieno žmogaus bėda. Kai šeimoje yra alkoholikas, kitų šeimos narių gyvenimas priklauso nuo jo būsenos: gėręs-negėręs, gers-negers, kada pradės gerti ar kada galbūt baigsis „daugiadienės“. Paklausius alkoholikų šeimos narių pasakojimų neretai apninka nuojauta, kad priklausomo nuo alkoholio būseną jie žino kur kas geriau nei savo, nes dauguma žmonų, tėvų, draugių ir vaikų vartoja tokias formuluotes, kaip kad „šiandien geriau prie jo nelįsti, nieko neprašyti, nes dar piktas“, „turėtų jau rytoj būti geriau...“, „oi, čia dabar jau kokiai savaitei aptemo...“. 
Labai dažnai artimi žmonės nori padėti, tačiau ne visada pagalba galima pavadinti tai, kaip jie elgiasi su geriančiuoju. Taip, jie padeda, bet, kaip tai skaudžiai beskambėtų, padeda gerti, bet ne negerti. Kaip negerti, jeigu gėrimas neatneša jokių neigiamų pasekmių? Darbdaviui arba klientams paskambinta, atsiprašyta ar net pameluota, kad atsitiko netikėtas ligos atvejis, namų ruošos ir ūkio darbai sutvarkyti, vaikai  namų darbus ruošia tyliai, pagirioms palengvinti ne tik maistas, bet ir esant itin „sunkiai“ būklei – keliasdešimt gramų paruošta,  reikia iš puotos vietos parsivežti – jeigu pati (pats) negalės, kaimyną suras, jam sumokės ir vis tiek į šiltą lovą paguldys. Kodėl reiktų negerti? Todėl, kad iš vakaro antroji pusė savo pasipiktinimą riksmu išreiškė, o vaikai ašaromis? Nieko panašaus. Girtas dažniausiai to neatsimena. Todėl, kad ryte rūškanas veidas ir „nekalbadienis“ išaušo? Taip pat tai dažniausiai nebūna joks argumentas. Taikytis būna labai nesunku ir saldu. 
Pataikaujantys artimieji trukdo rastis motyvacijai gydytis. Šiai priklausomybių srityje dirbančių specialistų nuomonei pritaria Alytaus rajono visuomenės sveikatos biuro psichologas Algimantas Kitrys, kuris jau kelios savaitės konsultuoja problemų su alkoholio vartojimu turinčius rajono gyventojus ir jų šeimos narius.
 
– Kaip padėti artimajam, pastebėjus jo nesaikingą alkoholio vartojimą? Nuo ko pradėti? Ypač tais atvejais, kuomet pats geriantysis problemos gilumo neįžvelgia?
– Reikės kalbėti. Kitaip nebus. Reiks visų svarbių žmonių pagalbos, susivienijimo. Susirinkę jam svarbūs žmonės turėtų aiškiai ir suprantamai pasakyti savo nuogąstavimus, įvardinti labai konkrečius faktus ir netgi konkrečius pavyzdžius apie pastarojo gėrimo pasekmes, įvykius iš jo gyvenimo. Žmogus turi suprasti, kad jokių išlygų nebus, artimieji neatsitrauks, nenumos ranka ir toliau nekęs girtaujančiojo. Turi būti aiškiai pasakyta, kas atsitiks, jeigu girtaujantis nesikreips pagalbos ir nežengs ryžtingų žingsnių blaivybės link. Tai jo paties gyvenimas ir jis turi savarankiškai atsakyti už savo priklausomybės pasekmes. 
 
– Nereta moteris numos ranka sakydama, kad kiek galima kalbėti, kad tiek jau priverkta, priprašyta ir vis tiek geria.
– Jei alkoholikas nenori gydytis, ašaros, emocionalūs monologai ir „beldimasis“ į sąžinę – maža tikimybė, jog padės. Būtinas konkretumas. Galima remtis pavyzdžiais, informuoti, tačiau negąsdinanti apie pasekmes. Jis turi suprasti, kad praradimas tikrai bus. Aiškus, konkretus, bet bus. 
Labai svarbu šioje vietoje stabtelti ir užtvirtinti. Negalima žadėti to, ko iš tikrųjų nebus. Tiksliau, jeigu radote „jautrią“ stygą, kuri matote, jog gali motyvuoti keisti, tai tą stygą, esant reikalui, reikia būti pasiryžus nutraukti. Negalima perspėti, jog „išeisiu, paliksiu“, „kreipsiuosi pagalbos“, jeigu to neketinate daryti. Privalu ryžtingai parodyti savo apsisprendimą  nesitaikstyti su jo alkoholizmu ir sprendimą, kad jeigu neįvyks konkretūs veiksmai (taip pat svarbu nubrėžti aiškius žingsnius,  kurių tikimasi iš geriančiojo) bus atsiribojama nuo jo.
 
– Ar tiesa, kad nerekomenduojama Jūsų minimo pokalbio pradėti esant namuose „karštai“ atmosferai, kuomet „kaltininkas“ yra girtas, konfliktuojantis ar agresyvus?
– Šiuo atveju jokio pokalbio ir nebus. Tai bus konfliktas, kuris ne taip retai pasibaigia net ir agresijos, smurto proveržiu.  Priklausomas asmuo turi būti blaivus, ramus, nesusierzinęs dėl kokių nors kitų socialinių problemų. Dar tikriausiai reiktų paminėti, kad tokio pokalbio metu nereiktų žmogaus itin gėdinti, mat gėdos jausmas nėra tas, kuris itin motyvuoja priklausomybės ligomis sergančiuosius.
 
– Tie, kas yra susidūrę su alkoholizmo problema šeimoje, labai dažnai jaučiasi beprarandantys viltį, todėl tikėtis, kad pokalbis gali kažką pakeisti, sunkiai jiems tikima.
– Priklausomybės ligos – sudėtingos, motyvacija gydytis neretai trapi, gydymo ir pagalbos būdai turi būti paremti ne tik medicinos priemonėmis, bet būtinai ir psichosocialine pagalba. Gydymas ir pagalba turi būti ilgalaikė. O ir motyvacija gydytis neatsiranda staiga. Reikia būti pasiruošus atkryčiams, nes, anot daugumos psichiatrų, atkryčiai – natūrali šių ligų eiga. 
Nėra trumpo ir lengvo kelio iš priklausomybės gniaužtų: nei patiems asmenims, nei jų artimiesiems, bet pradėti juk nuo kažko reikia. 
Svarbu ir tai, kad jeigu kalbinamas asmuo parodys pritarimą dėl pokyčių kelio pradžios, būtina būti pasiruošus jam padėti ir turėti kiek įmanoma daugiau informacijos apie pagalbos priemones ir galimybes: gydymo įstaigas, jų darbo valandas, patekimo galimybes, pagalbos ir reabilitacijos įstaigas, AA bendruomenes ir kitas įstaigas, kuriose pagalbą, patarimus gali gauti net tik sergantieji, bet ir jų artimieji.
Alytaus rajono savivaldybė jau šeštus metus vykdo Priklausomybių mažinimo programą, kuriai vis ieško papildomų priemonių, kurios padėtų savivaldybės gyventojams kovoti su šiomis ligomis. Penkeri programos vykdymo metais parodė, kad žmonėms trūksta pagalbos, ypač geriančių žmonių artimiesiems, kurie blaškosi ieškodami galimybės padėti savo žmogui. Beveik visais be išimties atvejais pagalbos reikia ne tik geriančiajam, bet ir šeimos nariams, tad kartais reikia pabandyti į visą situaciją pažvelgti iš šono arba kitaip, nesusikoncentruojant tik į geriantįjį ir jo problemą. Tam reikalinga specialisto, dažniausiai psichologo, pagalba.
Nuo vasario mėnesio Alytaus rajono visuomenės sveikatos biure darbą pradėjo psichologas, kuris yra pasiruošęs padėti tiek priklausomiems asmenims, tiek ir jų artimiesiems.
Visi Alytaus rajono gyventojai, kuriems reikalinga psichologo konsultacija (nebūtinai priklausomybės ligų atveju), kviečiami registruotis konsultacijai telefonu (8 315) 21 438.

Komentarai

Rašyti komentarą

Šis laukelis yra nebūtinas. Tačiau jeigu įvesite, jis bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
Emocijos
:)|(:(:beer::bigsmile:$)8)J):davie:>):glasses::D:love::X:~:O:8):steve::p;)