Apie brakonierių žalą praneša patys žvejai mėgėjai

Apie brakonierių žalą praneša patys žvejai mėgėjai
Brakonierių – medžioklės ir žvejybos taisyklių bei įstatymų pažeidėjų –  neatbaido ir didelės baudos. Alytaus regiono aplinkosaugininkai nuolat gauna informacijos apie pažeidėjus, šiuos sučiumpa nusikaltimų vietoje, surašo protokolus. Tačiau pastebima, kad brakonieriavimo atvejų mažėja.
Viena iš priežasčių – labai dažnai apie nelegalią žvejybą praneša patys žvejai, neapsikentę brakonierių gyvajai gamtai daromos žalos.
 
Brakonieriavimo atvejų mažėja
Alytaus regiono Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Jonas Jarmalavičius pasakojo, kad brakonieriavimo atvejų mažėja dėl to, kad patys žvejai mėgėjai tapo labai pilietiški ir praneša apie pastebėtus nusižengimus. „Žvejai mėgėjai piktinasi, kad perka žvejų bilietus, laikosi visų nustatytų taisyklių, žvejoja tik nustatytu laiku leistinas žuvis, o kiti be jokių skrupulų ežeruose ir upėse elgiasi tarsi nuosavam prūdelyje“, – kalbėjo aplinkosaugininkas J. Jarmalavičius.
Vieni paskutinių įvykių, kuriuose dalyvavo ir Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas, nustebino ir jį, per dešimtmečius mačiusį įvairiausio plauko pažeidėjų. „Apie tą vyriškį mums pranešė anonimas. Viskas pasitvirtino, garbaus amžiaus vyras nelegaliai, neleistinais įrankiais žvejojo Veisiejo ežere. Nustebino tai, kad vyras buvo gan kalbus. Pasipasakojo, kad žvejoja nuo 7-erių metų. Ir nors baudžiamas ne pirmą kartą, sunkiai save įsivaizduoja be žvejybos. Brakonierių yra dviejų tipų – vieni geranoriškai viską pasakoja, kiti pyksta ir užsitveria tylos bei neigimo siena“, – kalbėjo pašnekovas.
Beje, aplinkosaugininkams sukėlė įtarimų, ar pagyvenęs vyras namuose neturi neleistinų žvejybos įrankių, tad užsuko į jo sodybą. „Iš tiesų ūkiniuose pastatuose radome dešimtis tinklų. Pajuokavo, kad viso kaimo, tačiau tai sunkiai įtikėtina. Vyriškis ruošėsi intensyviai pavasarinei žvejybai. Tinklus, žinoma, konfiskavome, skirta bauda – per 1000 eurų“, – apie įvykį papasakojo J. Jarmalavičius.
Dar vienas aplinkosaugininkus nemaloniai nustebinęs įvykis – Prienų rajone, Peršėkės upėje. Anot aplinkosaugininkų, ši upė itin masina brakonierius, pažeidėjai nustatomi kiekvienais metais, mat čia gausu įvairiausių žuvų.  Peršėkė – kairysis Nemuno intakas. Upė prasideda Gervėnų kaimo apylinkėse Lazdijų rajone. Aukštupyje prateka Obelijos ežerą, toliau teka į šiaurės vakarus. Už Gluosinės žiočių pasuka į šiaurės vakarus. Pačiame žemupyje teka į šiaurę, įteka į Nemuno kilpą ties Balbieriškiu. „Ties Balbieriškiu fiksuojame daugiausiai brakonierių“, – sakė pašnekovas.
Aplinkosaugininkai, gavę informacijos iš žvejų, kad upėje žvejojama draudžiamais įrankiais, surengė pasalą. „Apie 4 valandą ryto pavyko nustatyti pažeidėjus. Jie tinklais, vietinių vadinama „padribka“, buvo pagavę 3 karpius ir 20 kilogramų karosų. Buvo paimtos žuvys, konfiskuoti tinklai. Vyrams grės bauda nuo 100 iki 300 eurų ir ieškinys už žuvis – apie 400 eurų. Žuvys brangiai atsieis“, – komentavo pašnekovas.  
Gavusiems patikimos informacijos aplinkosaugininkams kartais pažeidėjus tenka netgi stabdyti iš nusikaltimo vietos jau važiuojančius automobiliu.
„Gavome informacijos, tačiau pažeidėjas labai staigiai pasišalino. Teko jį vytis, persekioti, o sustabdžius iš pradžių melavo, vėliau bagažinėje aptikome tuo metu neleistų žvejoti lydekų. Keista, kad žmonės vis dar nepaiso draudimų, milžiniškų baudų ir rizikuoja“, – kalbėjo Alytaus regiono gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas J. Jarmalavičius.
Piliečiai bet kuriuo paros metu gali susisiekti su aplinkos apsaugos pareigūnais skambindami Bendruoju pagalbos telefonu 112 arba tiesiogiai telefonu 8(5) 2732995.
 
Žuvų Dzūkijos ežeruose ir upėse daugėja
Aplinkosaugininkai pastebi, kad žuvų Dzūkijos upėse ir ežeruose daugėja. Panašios pozicijos laikosi ir mokslininkai, kalbėdami apie visos Lietuvos vandens telkinius.
Dėl sparčiai mažėjančių žuvies išteklių nuo 2015 metų pradžios įsigaliojo verslinės žvejybos draudimas Lietuvos ežeruose bei upėse. Nors toks sprendimas papiktino verslininkus, tačiau jau dabar mokslininkai informuoja apie Lietuvos vandens telkinių ichtiologinės būklės pagerėjimą: žuvų išteklių gausėjimas neginčytinas. Manoma, kad verslinės žvejybos uždraudimas pasiteisino su kaupu, nes kaip tik po draudimo įsigaliojimo bei atsakomybės už nelegalią žvejybą sugriežtinimo žuvų ežeruose ėmė daugėti. 
„Tuose vandens telkiniuose, kur šiuo metu nevyksta jokia verslinė žvejyba, žuvų ištekliai ir toliau didėja. Ypač pastebimas lynų, karšių pagausėjimas, daugiau pasitaiko ir lydekų, tačiau lydekos mėgstamos žvejų mėgėjų, todėl jų populiacijai daromas didelis poveikis. Jos yra labai mikliai išgaudomos: nors ir yra intensyviausiai veisiamos, bet ir intensyviausiai gaudomos. Ešerių stambesnių taip pat pastebimai daugiau”, – teigia Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas J. Jarmalavičius
Jo nuomone, žuvų populiacijos šoktelėjimą galėjo lemti ne tik verslinės žvejybos apribojimas, bet ir intensyvus aplinkosaugininkų darbas. Pašnekovo teigimu, sustiprinta kontrolės funkcija apsunkino gyvenimą brakonieriams ir jų tiesiog ėmė mažėti. „Lyginant kelerių metų tendencijas, pokytis pastebimas į gerąją pusę. Kai kuriuose vandens telkiniuose žuvų po truputį pradeda daugėti. Įtaką tam galėjo padaryti ir sustiprinta kontrolė bei padidintos baudos už brakonieriavimą. Galbūt ir žmonių sąmoningumas didėjo“, – sakė J. Jarmalavičius.
 
Image preview

Komentarai

Rašyti komentarą

Šis laukelis yra nebūtinas. Tačiau jeigu įvesite, jis bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
Emocijos
:)|(:(:beer::bigsmile:$)8)J):davie:>):glasses::D:love::X:~:O:8):steve::p;)