Baudos už atliekų deginimą: pažeidėjų mažėja, tačiau sąmoningumo toliau stinga

Baudos už atliekų deginimą: pažeidėjų mažėja, tačiau sąmoningumo toliau stinga
Nepaisant gausios informacijos apie draudimus deginti atliekas, pažeidėjų vis dar pasitaiko reguliariai. Dėl to šiemet vėl organizuota kasmetinė aplinkosaugininkų rengiama akcija „Kaminukas“. Alytaus ekspertai tikina – tikslas yra ne skirti didžiausias baudas, bet keisti žmonių mąstymą, tikintis, jog greitai atliekų deginimas virs tik praeities reliktu. 
 
Atvejų mažėja
Aplinkos ministerijos akcija „Kaminukas“ – viena efektyviausių priemonių, padedančių pagauti kuo daugiau nusižengusiųjų. Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento darbuotojai prisidėjo prie kitų Lietuvos regionų ir pusantro mėnesio aktyviai vykdė reidus stebėdami, ar gyventojai nelegaliai nedegina atliekų. 
Galima pasidžiaugti, jog pačios šios akcijos rezultatai bėgant metams keičiasi į gerąją pusę. 2014-aisiais jos metu Alytaus regione nustatyta 14 pažeidimų, iš kurių 12 padarė juridiniai asmenys ir 2 įmonės. Pernai „Kaminuko“ metu nustatyti tik 3 pažeidimai, o šiemet išvis vos 2. 
Tačiau Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Kontrolės organizavimo skyriaus vedėja Aušra Bružienė teigia, jog būtų naivu tikėtis, kad problemos jau nebeliko. 
„Vis dar atsiranda gyventojų, kurie šaltuoju metų periodu degias atliekas sumeta į namų krosnis ar šildymo katilus. Gavę informacijos aplinkosaugininkai reaguoja nedelsdami, siekia, kad pažeidimas būtų pašalintas kuo greičiau. Dėl šiuo metu galiojančio teisinio reglamentavimo kiemuose degančių laužų su atliekomis pasitaiko labai retai, tačiau vis dar užfiksuojama“, – teigia ekspertė. 
 
Įpratę deginti viską, kas dega
Anot A. Bružienės, aplinkosaugininkai turi kovoti su nepaprastai sudėtingu priešu – žmonių įpročiais. Ir jei jaunesnėms kartoms „žalias“ vertybes įskiepyti paprasčiau, tai vyresni gyventojai tiesiog nesuvokia draudimų svarbos. 
„Kiekvienas iš mūsų turime suprasti, kad tiesiogiai veikiame supančią aplinką ir savo pačių gyvenimo kokybę. Aplinkoje neigiamai paveikus vieną komponentą, pavyzdžiui, orą, žala gali būti padaroma ir kitiems. Deginti viską, kas nereikalinga ir kas dega, senesnių laikų suformuota samprata ir įpročiai. Juk anksčiau kiekvienas kaimas turėjo vietinį sąvartyną, kuriame netgi degindavo atliekas. Žmonės buvo įpratę tvarkytis su atliekomis paprastai – sukuria laužą kieme ir sumeta viską, kas dega“, – neabejoja ji. 
Būtent todėl pažeidėjų ieškojimas nesibaigia sulig akcijos „Kaminukas“ pabaiga – prevencinė aplinkosauginė veikla vykdoma nuolat, o įvairios akcijos skiriamos daugiau tam, jog būtų atkreiptas gyventojų dėmesys į tam tikrą sritį.
„Galime pasidžiaugti, kad jaučiamas ir pačios visuomenės suaktyvėjimas pranešant apie galimus aplinkosauginius pažeidimus“, – pozityviai pokyčius vertina Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento specialistė. 
 
Kreipia dėmesį į garažus
Įdomu tai, jog atliekų deginimas – toli gražu ne vien kaimo gyventojų dažnai daromas pažeidimas. Tačiau mieste ir rajonuose skirtingas pats pažeidimo pobūdis. Miestuose didesnio aplinkosaugininkų dėmesio sulaukia garažai, kur praeityje yra užfiksuoti tepalų pašluosčių, panaudotų tepalų ar net padangų deginimai. 
„Remiantis aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės patirtimi regione, galima teigti, kad garažų bendrijos yra potenciali atliekų deginimo pažeidimų vietą. Tačiau regiono žmonės tampa sąmoningesni, tą rodo ir akcijos „Kaminukas“ metu fiksuojamų pažeidimų skaičiaus mažėjimas“, – neabejoja A. Bružienė.
Viena priežasčių, kodėl pastaraisiais metais jaučiamas nelegalių deginimo atvejų sumažėjimas, – patogi tvarkymo sistema, leidžianti net atokiausių vietovių gyventojams tinkamai tvarkyti visas savo atliekas. 
„Alytaus regione yra visos galimybės atiduoti atliekas tvarkytojams. Tačiau galbūt kaimiškose vietovėse žmonių nepasiekia informacija, tarkim apie tai, kad bus renkama nenaudojama buitinė technika apvažiuojant tam tikrą teritoriją. Tokiu atveju organizatoriams tiesiog reiktų pagalvoti apie labiausiai prieinamus visuomenės informavimo būdus, nes skirtingo amžiaus žmonių grupės informaciją gauna skirtingais kanalais“, – teigia specialistė. 
 
Ragina gyventojus sekti situaciją
Vis tik nepaisant gerėjančios padėties, A. Bružienė svarsto, jog tokios akcijos kaip „Kaminukas“ ir toliau yra būtinos. Jei ne dėl sugaunamų pažeidėjų skaičiaus, tai bent todėl, jog jos padeda skleisti informaciją apie tai, kokią žalą atliekų deginimas kelia gamtai aplinkui. 
„Jei gyventojai aktyviai stebi savo kaimynystę ir rūpinasi įstatymais, galbūt kitą kartą prieš degindamas atliekas atvirai lauže žmogus pagalvoja, kad gal kaimynas paskambins ir praneš apie daromą pažeidimą ir iš tikrųjų geriau tas atliekas (plastiką, senus batus, sudėvėtus drabužius, baldus ir panašiai) atiduoti atliekų tvarkytojui“, – vertina ekspertė. 
Specialistai primena, jog apie galimus aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų pažeidimus galima informuoti Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentą arba tiesiog naudotis ištisą parą veikiančiu bendruoju pagalbos centro telefonu 112. Į galimus pažeidimus vietiniai atkreipti dėmesį raginami net jei tai neliečia jų tiesiogiai – atliekų deginimas aplinkai daro žalą, kurią įvertinti kartais gali tik patyrę aplinkosaugininkai.  
 
Image preview

Komentarai

Rašyti komentarą

Šis laukelis yra nebūtinas. Tačiau jeigu įvesite, jis bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
Emocijos
:)|(:(:beer::bigsmile:$)8)J):davie:>):glasses::D:love::X:~:O:8):steve::p;)