Jautrios alytiškio eilės tapo internetine sensacija

, Goda Čiginskaitė
Jautrios alytiškio eilės tapo internetine sensacija

Alytiškis V. Matažinskas sukūręs šimtus eilių, tačiau didžiausio susidomėjimo sulaukė eilės patėvio užmušto Matuko atminimui.

Kėdainiuose patėvio užmušto berniuko atminimui parašytos alytiškio Vaclovo Matažinsko eilės tapo tikra interneto sensacija. Žmonės masiškai dalinasi jautriomis eilėmis, kurias dzūkas parašė tarsi užmušto vaiko lūpomis.
„Kurgi, mama, tu buvai,
Juk tu girdėjai, tu matei,
Kaip sunki patėvio ranka
Žalojo, skriaudė vis mane.“
Tai pirmasis posmelis iš ilgo eilėraščio užmušto berniuko lūpomis, kurį parašė Alytuje gyvenantis 61-erių V. Matažinskas. Vyriškis pasakoja, kad išgirdus kraupią žinią eilės gimė tiesiog spontaniškai.  „Man jas tarsi Dievulis diktavo. Neturėjau jokio išansktinio plano. Tiesiog paėmiau pieštuką, sąsiuvinį ir mintys liejosi. Nežinojau, nei kiek posmelių gausis, nei koks galutinis variantas susieiliuos. Po to tarsi palengvėjo. Nustebau, kad žmonėms taip patiko”, – kalbėjo alytiškis.
Tai, kad eilės bus išraižytos ir padėtos ant Matuko kapo, vyrui buvo staigmena. Jis tikino, kad apie tai nebuvo informuotas.
V. Matažinskas atvirai pasakoja, kad savo, kaip kūrėjo, plunksną į rankas paėmė  vos prieš ketverius metus. Tiesa, būdamas 14 metų buvo sueiliavęs draugišką šaržą klasiokams, eiles pirmajai meilei, kelis patriotinius eilėraščius, tačiau gyvenimas nebuvo lengvas, tad eiles užmiršo daugeliui dešimtmečių. „Jokių specialių mokslų aš nebaigęs. Baigiau aštuonias klases, vėliau – į armiją. Visą gyvenimą dirbau santechniku. Kai sveikata sušlubavo – netgi prižiūrėjau neįgalų žmogų. Tarsi jokios meninės krypties darbo ir nedirbau. Tačiau prieš maždaug ketverius metus pajutau poreikį kurti ir dabar tai jau mano kasdienis ritualas”.
Dėl sąnarių ligų vidutinio sunkumo negalią turintis V. Matažinskas Alytuje gyvena kartu su onkologine liga sergančia žmona, vaikais ir anūkais. Prieš kelerius metus gyvenimą bute iškeitė į gyvenamąjį namą Kauno gatvėje. Išleidęs anūkus  į mokyklą, V. Matažinskas bene kasdien savo išgyvenimus, šalies įvykius aprašo eilėmis. „Aš ir apie Žaliają gatvę, tuos statybinius brokus rašiau, visai neseniai į sveikatos apsaugos ministrą kreipiausi eilėmis dėl siaubingai aukštų vaistų kainų. Tiesiog nieko neplanuodamas ryte pagal įkvėpimą parašau eiles. Kartais ir ne vienas”, – kalbėjo pašnekovas.
Kiekvienais metais balandžio mėnesį eiles skiria žmonai vestuvių metinių proga. „Kai pradėjau rašyti – vestuvių metinių proga visada skiriu eiles žmonai. Man patinka, man artima meilės tema. Taip pat nuolat šalia mūsų besisukantys anūkai dažnai tampa mano įkvėpėjais”.
Iš pradžių vyras eiles rašė tik sau, vėliau vaikai pamokė dirbti kompiuteriu ir kūrybą ėmė dėti į socialinius tinklus. „Pamačiau, kad žmonėms labai patinka mano eilėraščiai. Aš be jų kaip žuvis be vandens. Turiu tūkstančius sekėjų feisbuke“, – kalbėjo pašnekovas. 
Šiuo metu V. Matažinskas niekur nedirba, mat dėl sąnarių ligų turi vidutinio sunkumo negalią. Paklaustas, ar nesvajoja išleisti savo kūrybos knygos, vyras atsako teigiamai, tačiau stinga lėšų. „Gaunu 200 eurų neįgalumo pašalpą, žmona – tiek pat. Knygos leidyba daug kainuoja, o tam lėšų mes neturime, pats to padaryti negalėčiau. Nebent atsirastų geras žmogus – rėmėjas. Feisbukas man puiki erdvė pasidalinti eilėmis, pasireklamuoti. Turiu daug sekėjų ir draugų. Žmonės klausia, ar gali pasidalinti eilėmis, visada leidžiu tai daryti, tik paprašau nurodyti autorių. Vis dėlto už kitiems parašytas eiles niekada neprašau pinigų. Geriausios lauktuvės – padėka“, – kalbėjo vyras.
Visas V. Matažinsko sukurtas eilėraštis Matuko atminimui skamba taip:
„O kurgi, mama, tu buvai,
Juk tu girdėjai, tu matei,
Kaip sunki patėvio ranka
Žalojo, skriaudė vis mane.
Dabar aš angelu skrendu,
Norėčiau pasakyti, kad tave myliu,
Bet žodžiai stringa gerklėje,
Juk tu matei, kaip skriaudžia jis mane.
Nesulaikei, negynei, gynei jį,
Ar meilės man turėjai tu širdy,
O gal ten ledas, ne širdis yra,
Ar gali būti motinos širdis kieta?
Aš juk verkiau, tavęs aš maldavau,
Palikim jį, išeikime, prašiau,
Bet tau sūnus – antra vieta,
Mylėjai jį labiau negu mane.
Norėčiau tau, mamyte, pasakyt,
Sustojusi širdis neleidžia to daryt.
Kodėl gi, mama, paaukojai tu mane,
Tu juk žinai, mylėjau aš tave.
 
Norėjau aš gyvent, mylėt norėjau,
Viltis į tave, kad taip ir bus, aš dėjau,
Tačiau nusisukai, tu išdavei mane,
Aš nežinau, ar tu buvai Mama?
Aš angelu skrendu pas Dievą,
Iš ten matysiu aš tave kas dieną.
Aš neprašysiu Dievo, kad nubaustų jis tave,
Bet tu ar atgailausi už mane?“

Komentarai

Rašyti komentarą

Šis laukelis yra nebūtinas. Tačiau jeigu įvesite, jis bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
Emocijos
:)|(:(:beer::bigsmile:$)8)J):davie:>):glasses::D:love::X:~:O:8):steve::p;)