Metelių regioninis parkas: kur dingo kraštovaizdį bjaurojantys pastatai?

Metelių regioninis parkas: kur dingo kraštovaizdį bjaurojantys pastatai?
Gamtoje poilsiauti mėgstantiems lietuviams neretai tenka pasipiktinti, mat ne visi poilsiautojai moka išvykdami susitvarkyti. Į pietvakarių Lietuvoje įkurtą Metelių regioninį parką tokių lankytojų atvyksta retai, tačiau parko darbuotojus bei kaimo turizmo paslaugų teikėjus neramina kita problema – apleisti pastatai. Pabandėme išsiaiškinti, kokią grėsmę parkui kelia šie objektai.
 
Griuvėsiai regioninio parko teritorijoje
Nors Metelių regioninis parkas kartais vadinamas didžiųjų Pietų Lietuvos ežerų dubuvos kraštovaizdžio stebuklu, dar visai neseniai šią vietą bjaurojo du objektai: Metelių žemės ūkio bendrovės antidžių kompleksas ir buvęs Buckūnų trąšų sandėlis. Abu objektai buvo nugriauti.
„Prieš daugybę metų toje vietoje buvo Metelių žemės ūkio bendrovė, sovietiniai kolūkiai. Dauguma panašių kolūkių pastatų jau buvo nugriauti Lazdijų rajono savivaldybės lėšomis. Buvo likusios antidės, kurias savivaldybės  lėšomis ir nugriovėme  2017 metais“,  – pasakoja Metelių regioninio parko vyriausiasis specialistas kraštotvarkininkas Vaidas Mockevičius.
Paklaustas, ar objektai kėlė grėsmę parkui, specialistas, teigia, jog taip. „Per daugelį metų ančių fermose susikaupė didelis šiukšlynas. Ten šiukšles vežė, kas tik netingėjo. Rodos, yra kažkoks dėsnis: jei gamtoje atsirado 10 padangų, tai būtinai turi atsirasti dar 50“, – teigia V. Mockevičius.
Šie  griuvėsiai buvo rekreacijai skirtoje zonoje – netoli nuo ežero, ant kalno, matėsi iš visų pusių. „Tai tikrai buvo sąvartynas.  Senos lovos, padangos ir kitos stambesnės atliekos dažnai atsidurdavo antidžių pastatuose“, – pasakoja kraštotvarkininkas.
Ir nors objektai buvo šalia ežero, specialisto teigimu, vandens ekosistemai nebuvo pakenkta. „Pastatai, kuriuos nugriovėme šiemet, buvo rekreacinėje zonoje. Maždaug 400–500 metrų nuo ežero. Vandens telkiniui nebuvo padaryta žalos, tačiau kelias privažiuoti prie ežero ir prie naujai besikuriančios kaimo turizmo sodybos ėjo pro griuvėsius. Pastatai darkė kraštovaizdį, o svarbiausia – atliekoms ir griuvėsiams nėra vieta regioniniame parke“, – teigia V. Mockevičius.
 
Padėjo kaimo turizmo sodybų savininkai
Sunku įsivaizduoti, kaip regioniniame parke taip ilgai galėjo būti tokie pastatai, tačiau, anot V. Mockevičiaus, paaiškinimas yra paprastas.
„Jau nuo 2009 metų šie objektai buvo planuojami nugriauti. Negalėjome to padaryti, kadangi pastatai buvo privačioje žemėje, – teigia jis. – Dėl to jų griovimui nebuvo galima gauti finansavimo iš Europos Sąjungos fondų.“ Kol antidės ir Buckūnų trąšų sandėlis stovėjo ir kaupė šiukšles, Lazdijų rajono savivaldybė nelaukė – finansavo kitų objektų griovimą, pavyzdžiui, 2013 metais buvo nugriautos Teizininkų fermos.
Tačiau pastatus būtinai reikėjo nugriauti, šiukšles išvežti. Savivaldybei ir parko direkcijai į pagalbą atėjo kaimo turizmo sodybų savininkai, kurie ir surado rangovus už priimtiną kainą. Kadangi pastatai stovėjo rekreacinėje zonoje, buvo pastebimi, darkė kraštovaizdį, jų griovimas rūpėjo ne tik gamtosaugininkams, savivaldybei, bet ir kaimo turizmo paslaugų teikėjams ir parko lankytojams.
„Kaimo turizmo savininkams, Lazdijų rajono savivaldybei ir mums ši problema buvo aktuali, tad mus jungė bendras tikslas. Kaimo turizmo paslaugų teikėjai surado rangovus, kurie nebrangiai viską sutvarkė, o jų darbus finansavo Lazdijų rajono savivaldybė“, – pasakoja V. Mockevičius.
 
Pažeidimų mažėja
Metelių regioniniame parke dar liko objektų, kuriuos būtina pašalinti. Kaip teigia kraštotvarkininkas, 2018 metais planuojama griauti fermų likučius Žagarių kaime.
Pastatų griovimas ir šiukšlių išvežimas yra ne vienintelė problema, su kuria susiduria Metelių regioninio parko darbuotojai. Pažeidimus daro ir neatsakingi gamtos mylėtojai, tačiau, kaip pastebėjo gamtosaugininkai, jų kasmet mažėja. 
„2017 metais pažeidimų Metelių regioniniame parke nebuvo nustatyta, tačiau buvo gautas pranešimas dėl Trako botaniniame zoologiniame draustinyje surengtų keturračių lenktynių. Pažeidimas nepasitvirtino, kadangi transporto priemonėmis buvo pravažiuota bendro naudojimo keliais“, – teigia  Metelių regioninio parko vyriausioji specialistė ekologė Inga Čitavičienė.
2016 metais parko darbuotojai buvo gavę pranešimą, kad su automobiliu važinėjama ant kultūros paveldo objekto Papėčių piliakalnio. Pažeidimo medžiaga buvo perduota Kultūros vertybių apsaugos departamento Alytaus skyriui, pažeidėjui buvo skirta administracinė nuobauda.
 
Metelių lobis – baliniai vėžliai
Paklaustas, kuo unikalus Metelių regioninis parkas, V. Mockevičius nedvejodamas atsako: didžiaisiais Pietų Lietuvos ežerais ir baliniais vėžliais. 
Daugiausiai jų gyvena Pietų Lietuvoje, mat ši teritorija mažiausiai pažeista melioracijos. Vietos, kuriose gyvena šie vėžliai, yra paskelbtos ES svarbos saugomomis „Natura 2000“ teritorijomis.
„Galime pasidžiaugti, kad balinių vėžlių populiacija Metelių regioniniame parke auga“, – sako V. Mockevičius. 
Tam, kad būtų išsaugotas unikalus kraštovaizdis ir čia besiglaudžiančios retos rūšys, parkas turi būti saugomas ne tik direkcijos specialistų, bet ir pačių lankytojų. 
 
Image preview

Komentarai

Rašyti komentarą

Šis laukelis yra nebūtinas. Tačiau jeigu įvesite, jis bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
Emocijos
:)|(:(:beer::bigsmile:$)8)J):davie:>):glasses::D:love::X:~:O:8):steve::p;)