Sieną kertantys vilkai: kurioziškos išimtys ar skaudi problema?

Sieną kertantys vilkai: kurioziškos išimtys ar skaudi problema?
Neseniai pasibaigęs vilkų medžioklės sezonas Alytaus rajone buvo itin ramus – nenušautas nei vienas vilkas, o garsiausiai nuskambėjusiu epizodu išlieka gretimuose Druskininkuose kamerų užfiksuotos stirnos ir vilko lenktynės per Lietuvos ir Baltarusijos sieną. Tačiau ar gali būti, jog iš užsienio į apskritį užklystantys vilkai atsakingi ir už ūkininkams padaromą žalą? 
 
Jaučia vilkų pagausėjimą
Iš viso 2017–2018 m. medžioklės sezono metu Lietuvoje leista sumedžioti 60 vilkų. Šis skaičius pasiektas vasario 4 dieną, tad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įsakymu vilkų medžioklės sezonas oficialiai baigtas. Sezono metu Lazdijų rajone sumedžioti du, Alytaus ir Varėnos rajonuose po vieną vilką.
Alytaus rajono aplinkos apsaugos departamento gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Jonas Jarmalavičius teigia, jog įvykdyti visi rekomenduojami medžioklės normatyvai, tačiau gali būti, jog šiandien regione vilkų vis tiek yra daugiau, nei rodo nacionaliniai apskaičiavimai. 
„2015-aisiais Lietuvoje suskaičiuota ne mažiau kaip 292 vilkai. Šis skaičius, mano nuomone, šiandien yra aukštesnis. Kiekvienas apskrities medžioklės būrelis, kurio plotai viršija 1000 hektarų, fiksuoja ir pastebi vilkus. Prieš 10, 15 metų vilkai būdavo pastebimi tik pavieniais atvejais. Dabar tai nutinka ženkliai dažniau“, – teigia J. Jarmalavičius. 
Nuo 2015-ųjų joks nacionaliniu mastu organizuojamas vilkų skaičiavimas neįvyko, nes Lietuvoje jis organizuojamas skaičiuojant vilkų pėdsakus sniege. Deja, pastaraisiais metais tokiam skaičiavimui paprasčiausiai trūksta kritulių. Spėjama, jog tikrasis vilkų skaičius gali būti gerokai didesnis nei 292, tačiau medžioklės kvotos nustatomos remiantis paskutiniais esamais skaičiavimais. 
 
Nustatyti migracijos mastų kol kas negali 
Specialistas pažymi, jog galbūt dalis vilkų užfiksavimo ar padarytos žalos atvejų yra visai ne Lietuvos, bet kaimyninių šalių plėšrūnų kaltė. Už valstybės sienos esančiuose miškuose šiems veistis sąlygos palankesnės, o įveikti net ir 50 kilometrų atstumą pernakt vilkams nesunku. 
„Žinoma, kad žalos atvejai gali būti sukelti kaimyninių šalių vilkų. Arčiau sienos vilkų aktyvumas tikrai didesnis, todėl neatmestina, kad jie migruoja į Lietuvos pusę ir turi įtakos mūsų šalies statistikai. Pagal pėdsakus šiuos dalykus būtų galima nustatyti, bet kadangi sniego nėra, tai konkrečių faktų šiuo klausimu negalime pasakyti“, – aiškina J. Jarmalavičius. 
Alytaus rajone 2017-ųjų sausio-rugpjūčio mėnesiais vilkai papjovė arba sužalojo 41 gyvūną. Ūkininkams atlyginta žala siekė 4250 eurų. Palyginimui, ankstesniais metais šis skaičius buvo ženkliai mažesnis: 2016-aisiais jis siekė 2570 eurų, 2015-aisiais 2664 eurus, o 2014-aisiais vos 181 eurą. 
Neatmetama, jog toks atvejų padažnėjimas gali būti aktyvesnio vilkų judėjimo tarp valstybių sienų pasekmė. Gamtininkai pastebi, jog dėl šernų maro vilkams miške išsimaitinti darosi vis sunkiau, tad galimas aktyvesnis jų judėjimas. 
 
Ragina remtis ne emocijomis, o mokslu
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktoriaus pavaduotojas Algirdas Klimavičius aiškina, jog greičiausiai vilkų populiacija šalyje iš tiesų augo, o jei taip – augti turėtų ir medžioklės kvotos dydis. 
„Lyginant pernai metų vilkų padarytą žalą su šių, pastebėta, kad nors atvejų skaičių užregistruota mažiau, bet žalos per vieną jų padaroma daugiau. Matyt, vilkai puola susibūrę į didesnes grupes, o tai yra šalutinis požymis to, jog populiacija sveika“, – teigia A. Klimavičius. 
Šiuo metu dirbama prie vilkų skaičiavimo sistemos pakeitimo. Geroji kitų šalių praktika siūlo skaičiavimą atlikti ne žiemą ieškant pėdsakų, bet visus metus analizuojant filmuotą medžiagą, fotografijas, žalos atvejus ir kitus ženklus. Tuomet panaudojant Skandinavijoje pritaikytą modelį būtų galima išvesti vilkų šeimų skaičių, kas turėtų gerokai tiksliau nurodyti, kokia yra tikroji jų populiacija šalyje. 
Tik įvedus šį skaičiavimą bus, galima garantuoti, kad medžioklė vyktų populiacijos prieaugio ribose, taip palaikant ekosistemai būtiną jų skaičių ir tuo pačiu neleidžiant šiam pernelyg iškilti. 
Tad kol kas atsakymo į klausimą, ar medžioklės kvotos turi kilti, anot Aplinkos ministerijos atstovo, nėra: „Žmogus yra labai stipriai pakeitęs gamtą ir todėl turi ją pats reguliuoti. Savireguliacija yra arba sunkiai įmanoma, arba įmanoma pasekmėmis, kurių visuomenė nenori. Todėl žmogus turi ją reguliuoti remdamasis mokslo žiniomis, protingai ir imituodamas, kaip tai vyksta natūralioje gamtoje“. 
A. Klimavičius teigia, jog apie medžioklės sezono pailginimą negali būti nė kalbos – nuo balandžio prasideda reprodukcinis laikotarpis ir vilkus būtina palikti ramybėje. O pernelyg didelis noras išnaikinti kuo daugiau plėšrūnų gali sukelti tik dar agresyvesnį jų elgesį. 
„Jeigu vilkas dienos metu ateina į sodybą ir pavagia nuo grandinės kokį augintinį, tai rodo, kad jis yra probleminis individas. O tokie gamtoje atsiranda, nes jaunikliai per anksti lieka vieni be tėvų, neišmoksta saugotis, tada mokosi patys ir puola lengviausią grobį be jokio atsargumo“, – aiškina specialistas. 
 
Image preview

Komentarai

Rašyti komentarą

Šis laukelis yra nebūtinas. Tačiau jeigu įvesite, jis bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
Emocijos
:)|(:(:beer::bigsmile:$)8)J):davie:>):glasses::D:love::X:~:O:8):steve::p;)