Ventės ragas: kelrodis, kuriuo kliaujasi tūkstančiai migruojančių paukščių

, Saulė Marcinkevičiūtė
Ventės ragas: kelrodis, kuriuo kliaujasi tūkstančiai migruojančių paukščių

Pilkoji gervė – viena iš dažnesnių migruojančių paukščių. (Renato Jakaičio nuotr.)

Gamtininko Tado Ivanausko įkurtas vienintelis Baltijos šalyse zoologijos muziejus veikia kone šimtmetį ir tikrai turi kuo sudominti: bestuburių, vabzdžių, žuvų, varliagyvių, paukščių ir žinduolių ekspozicijos ar medžioklės trofėjų salė itin patrauklios lankytojams. Tačiau vienas labiausiai juos masinančių muziejaus objektų – Ventės ragas. Ir ne tik dėl įspūdingos marių skalaujamos Kuršių nerijos panoramos.
 
Migravimo taškas
Ventės ragas – pusiasalis prie Kuršių marių, visai netoli Nemuno upės žiočių ir vos keletas kilometrų nuo Ventės gyvenvietės. Jį galima įžiūrėti ir iš Preilos žvelgiant į kitą marių pusę. Prof. T. Ivanausko iniciatyva 1929 m. čia buvo įkurta ornitologinė stotis.
Šis ragas laikomas vienu didžiausių paukščių koncentracijos vietų Baltosios–Baltijos jūrų migraciniame kelyje. Juo per parą praskrenda net iki 300 tūkst. migruojančių paukščių. Vieni dažnesnių – gulbės giesmininkės, pilkosios gervės, jūriniai ereliai, paprastoji berniklė. Per metus čia pat pastatytuose tinkluose sugaunama ir sužieduojama 70-80 tūkst. sparnuočių, o rekordiniais metais jų sužymėta net per 100 tūkst. Nors paukščiai gaudomi visus metus, didžiausia jų migracija vyksta rudenį, tad netrukus čia apsilankyti bus geriausias laikas.
Rudens pradžioje Ventės rage jau turėtų būti baigta ir jo molo rekonstrukcija, tad lankytojai vėl galės pasižvalgyti po marias ir nuo jų pusės įvertinti iškyšulio grožį. Kurį laiką tokios galimybės nebuvo. Kaip pasakoja Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus direktorius Ramūnas Grigonis, molas rekonstruojamas, nes jau buvo gana susidėvėjęs. Tai ne tik ilgo jo naudojimo turizmo reikmėms, bet ir mariose susidarančių ledo sangrūdų pasekmė, mat molas žiemą Ventės rage atlieka ir ledlaužio funkciją.
„Molą jau buvo nesaugu eksploatuoti, todėl reikėjo rekonstrukcijos. Klojama nauja danga, bus įrengti turėklai – ko anksčiau nebuvo, taip norime užtikrinti didesnį lankytojų saugumą. Bus paplatintas ir ten esantis nedidelis uostelis su akvatorija aplink molą, kad į Ventės ragą būtų galima patekti ir vandens keliu. Galės prisišvartuoti nedidelės grimzdos laiveliai“, – pasakoja R. Grigonis. Šiam projektui skirta 170 tūkst. eurų Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšų. 
Su molo rekonstrukcija bus baigtas visas Ventės rago atnaujinimo projektas. Jau anksčiau čia buvo pastatytas naujas pastatas, skirtas paukščių migracijos ekspozicijai, o jo viršuje įrengtas apžvalgos bokštas norintiems pasidairyti po nuostabias Kuršių nerijos apylinkes ir marias, akimis sugauti praskrendančią kuoduotąją antį ar ausuotąjį kragą.
Taip pat lankytojams įrengti specialūs apžvalginiai takai, nuo kurių puikiai matyti paukščių žiedavimo procesas, tačiau netrikdoma jų gaudytojų ir pačių sparnuočių ramybė.
 
Kurs ryšį su gamta
Be Ventės rago, turistai mielai lanko ir Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejų Laisvės alėjoje. Čia rengiamos teminės, apžvalginės ar specializuotos ekskursijos, įvairios edukacinės programos, pavyzdžiui, siūloma išmokti pažinti paukščius iš plunksnų. 
„Lankėmės ne kartą visa šeima. Tikrai daug dalykų vaikai sužino, o ir kur kas įdomiau gamtos pasaulį pažinti ne iš vadovėlio. Kai kurių gyvūnų lengvai nepamatysi, pavyzdžiui, raganosio. Kitų ir zoologijos sode nesurastum. Labiausiai vaikams patiko roplių ir vabzdžių salės, o man priimtinesni žinduoliai“, – juokėsi lankytoja.
Muziejaus taip pat laukia pokyčiai. Šiuo metu planuojama įrengti erdvę ir modernią edukacinę klasę, mat esamos tam pritaikytos patalpos nebesutalpina visų norinčių. 
R. Grigonis pasakoja, kad bus statoma beveik 200 kv. m ploto terasa su dviem visiškai įrengtomis edukacinėmis klasėmis. „Mūsų vizija – priartinti vaikus prie gamtos, ypač gyvenančius didesniuose miestuose, nes tą ryšį dažnai jie būna praradę. Todėl edukacinėse pamokose norime naudoti kuo daugiau gamtinės medžiagos. Be abejo, bus ir išmanieji ekranai, šiuolaikiškos technologijos, bet miesto vaikus ypač sužavi natūralūs gamtos objektai: nuo voverės išlukštento kankorėžio iki paukščio plunksnos ar gyvūno kailio fragmento“, – dalijasi mintimis zoologijos sodo direktorius.
Naujoms patalpoms įkurti skirta 530 tūkst. eurų Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšų pagal 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programą. Direktorius tikisi, kad šios klasės leis muziejuje vykdyti daugiau mokomųjų renginių, o jų dalyviai turės dar geresnes sąlygas pažinti natūralią gamtą.
 
Image preview
 
 

Komentarai

Rašyti komentarą

Šis laukelis yra nebūtinas. Tačiau jeigu įvesite, jis bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
Emocijos
:)|(:(:beer::bigsmile:$)8)J):davie:>):glasses::D:love::X:~:O:8):steve::p;)