Vėtrų siaubiami Alytaus miškai – kas padės atsitiesti?

Vėtrų siaubiami Alytaus miškai – kas padės atsitiesti?
Nors Dzūkijos žemėse plytinčios Alytaus rajono girios ir jas administruojanti urėdija yra tik nedidelis lopinėlis Lietuvos miškų žemėlapyje, miškininkų darbai joje yra ne mažiau sunkūs, o darbo jėgos trūkumas juntamas, kaip ir visoje šalyje. Nepaisant pernai vasarą praūžusios vėtros, kurios padariniams šalinti prireiks dar kelių dešimtmečių, Alytaus miškai dėl kuriamos rekreacinės, ekonominės ir ekologinės vertės laikomi vienu svarbiausių ne tik regiono, bet ir visos Lietuvos turtų.
 
Darbus koreguoja gamtos stichijos 
Alytaus miškų urėdijos administruojamame 33 tūkst. hektarų plote valstybinės reikšmės miškai, priklausantys 5 girininkijoms, užima kiek daugiau nei 16,5 tūkst. hektarų. Kadangi šioje teritorijoje yra sausesnių, nemažai šlapių ar net pelkinių miškų, ūkininkavimo sąlygos bei darbai vyrauja įvairūs.
Alytaus miškininkams tenka vykdyti pagrindinius, sanitarinius ir ugdomuosius kirtimus, rūpintis pažeistais medynų plotais, kad neprasidėtų džiūvimai, neplistų ligos bei kenkėjai. Taip pat ne mažiau svarbi užduotis tenka atsodinant mišką ir įvairiomis priemonėmis siekiant apsaugoti jaunus sodinukus nuo miško kenkėjų ir žvėrių. O štai artėjant šiltajam sezonui, kuomet į miškus suskumba poilsiautojai, uogautojai bei grybautojai, svarbu sutvarkyti kelius, užtikrinti priešgaisrines saugos priemones ir t. t.
Alytaus urėdijos darbuotojai miško priežiūros darbus suplanuoja bent jau metus į priekį, tačiau grafiką koreguoja netikėtos gamtos stichijos. Pavyzdžiui, praėjusių metų birželį Lietuvoje siautęs škvalas plynai išguldė net 22,5 hektaro Alytaus urėdijos valstybinių miškų. Iš viso vėjavartomis ir vėjalaužomis buvo  iškirsta 15,6 tūkst. m³ medienos, suniokoti medžiai sudarė daugiau kaip ketvirtadalį Alytaus miškų urėdijos metinės kirtimo normos.
„Vėtra laužė pušis ir egles, vietomis guldė su šaknimis, užvertė miško keliukus. Per du mėnesius turėjome sutvarkyti vėjavartas ir vėjalaužas, pavasarį suplanavome atsodinti visus plynai išverstus plotus. Išvirtusio miško tvarkymas brangus, o laužyta mediena gerokai pigesnė, iš jos pagaminame prastesnės kokybės medienos sortimentus. Žala didžiulė – audros palikti pėdsakai bus juntami dar ilgai“, – pasakojo Alytaus urėdijos vadovas Šarūnas Antanevičius.
 
Subalansuota lankytojų poreikiams
Nors Alytaus urėdijos miškus juosiančiose saugomose teritorijose miškininkų ūkinė veikla ribojama, lankytojams jos yra itin patrauklios. Regione įsikūrusios europinės svarbos gamtinės buveinės – Žuvinto biosferos rezervatas ir Nemuno kilpų regioninis parkas, valstybiniai draustiniai, garsėjantys į Lietuvos raudonąją knygą patenkančiais gyvūnais ir aukščiausia šalyje Punios šilo pušimi.
Šio krašto miškus atrasti skatina ir Alytaus miškų urėdijos iniciatyva įrengta ne viena poilsiavietė, urėdijos teritorijoje miesto savivaldybės nutiesti dviračių ir pėsčiųjų takai, sudarantys sąlygas patogiam lankytojų poilsiui.
Ir nors grybų karalienė – Varėna, grybais nesiskundžia ir Alytaus miškų urėdija. Sezono metu Alytaus miškuose sutinkama ne tik vietinių dzūkų, bet ir grybautojų iš didžiųjų šalies miestų. „Džiugu, kad žmonės grybautojai darosi vis kultūringesni, nelaužo įrengtų poilsio vietų, mažiau teršia mišką buitinėmis atliekomis, neišvažinėja miško paklotės automobiliais. Toks elgesys skatina dar labiau pritaikyti miškus lankytojams“, – sakė Š. Antanevičius.
 
Padės sutelkti jėgas
Visgi viena svarbiausių Alytaus miškų urėdijos veiklų, teikianti pagrindines pajamas, leidžianti išsilaikyti ir papildyti valstybės biudžetą, – parduodamos medienos gamyba, todėl urėdija kasmet siekia, kad miškų plotai augtų ir medienos prieaugis didėtų.
Tačiau dėl nedidelių valdomų miškų plotų ir vėtrų patiriamos žalos mažųjų urėdijų pardavimai yra riboti, o jų darbuotojus neretai tenka išlaikyti didžiosioms. Pasitaiko, kad mažosios urėdijos, norėdamos dirbti kuo mažiau nuostolingai, bet išsaugoti administracinį aparatą, mažina tiesiogiai miške dirbančių specialistų skaičių. Darbo jėgos trūkumas miškuose, kai veiklos tiek apstu, dar labiau smukdo sunkiau besiverčiančias urėdijas.
Tuo tarpu žiūrint į ateities perspektyvą, Alytaus miškininkų veiklos efektyvumą ir kur kas lengvesnį krizinių situacijų valdymą galėtų užtikrinti Lietuvos narystės siekis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO) bei pagal jos rekomendacijas numatomas valstybės įmonių miškų urėdijų veiklos ir valdymo optimizavimas.
„Konsolidavus šiuo metu pavieniui dirbančias 42 miškų urėdijas bei VĮ „Valstybinis miškotvarkos institutą“ į vieną valstybinių miškų valdymo įmonę, esminiai miškininkų darbai ir funkcijos miške nesikeis. Tačiau bendra investicijų politika, efektyvesnis technikos ir technologijų panaudojimas leis urėdijoms ne tik sutaupyti lėšų, lengviau parduoti medieną, bet ir sutelkus pajėgas veiksmingiau plėtoti darnią miškininkystę. O kartu ir atsisakyti nuo sovietmečio užsilikusios santvarkos“, – sakė aplinkos ministras Kęstutis Navickas.
 
Image preview

Komentarai

Rašyti komentarą

Šis laukelis yra nebūtinas. Tačiau jeigu įvesite, jis bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
Emocijos
:)|(:(:beer::bigsmile:$)8)J):davie:>):glasses::D:love::X:~:O:8):steve::p;)