Dainavos žodis

Alytaus informacinis portalas

Politika Sportas Verslas

Ledo arenos atsiradimas Alytuje – lūkesčiai ir įžvalgos

Ledo arenos vizualizacija. (Alytaus miesto savivaldybės administracijos nuotr.)

Rasa Švirmickaitė

Užtenka Alytuje pramogų ar trūksta? Tikriausiai vienareikšmio atsakymo nerastume. Alytaus miesto savivaldybės administracijos žinia, kad pirmą kartą miesto istorijoje viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės būdu galėtų atsirasti ledo arena, sulaukė alytiškių susidomėjimo ir prieštaringo vertinimo.
„Alytiškiai tikrai išsiilgę kokybiškų pramogų. Šiandien savivaldybė neturi reikiamos pinigų sumos tokiam statiniui, o skolinimosi galimybės taip pat yra limituotos. Todėl ieškome bendro – savivaldos ir privataus verslo – sutarimo. Pagal parengtą investicinį projektą matome, kad, pasirinkus tokį partnerystės būdą, finansinė našta mums būtų pakeliama, o alytiškiai turėtų
erdvę, kur galėtų laisvalaikį leisti sveikai ir aktyviai, sportuoti profesionaliai ar savo malonumui“, – sakė Alytaus miesto savivaldybės meras Nerijus Cesiulis, pristatydamas ledo arenos atsiradimo idėją.

Taryba pritarė pernai
Savivaldybės pranešime teigiama, kad ledo arena būtų statoma investuotojo lėšomis, tačiau, įvertinus investicijas, sutarties sąlygas, arenos eksploatavimo kaštus, svarstoma, kad po 15 metų galėtų pereiti savivaldybės nuosavybėn.
Ledo arenos infrastruktūros statybos, įveiklinimo ir pritaikymo visuomenės reikmėms investicinio projekto rengimui Alytaus miesto savivaldybės taryba pritarė dar praėjusių metų vasarą. Apie šį projektą buvo kalbama ir su savivaldybėje apsilankiusiu dzūkiškų šaknų turinčiu legendiniu Lietuvos ledo ritulininku Dainiumi Zubrumi. Svarstyta idėja, kad Alytuje galėtų veikti D. Zubraus vardu pavadinta sporto mokykla, joje, be ledo ritulio, būtų kultivuojamas dailusis čiuožimas, akmenslydis. 
Planuojama, kad arena galėtų būti daugiafunkcė – žiemą vyktų pramogos ar užsiėmimai ant ledo, o vasarą arenoje būtų galima žaisti krepšinį, salės futbolą, tinklinį, joje galėtų vykti ir kiti renginiai ar koncertai.
Tikimasi, kad arena taptų regiono sporto traukos centru, praplėstų turimą miesto sporto infrastruktūrą ir prisidėtų prie didesnių alytiškių laisvalaikio užimtumo galimybių.

Netiki projekto sėkme
„Manau, kad eilinį kartą kažkas nori praplauti pinigus. Dar 2009 metais buvau apskaičiavęs tokio projekto perspektyvas. Galiu tvirtai pasakyti, kad neapsimoka, niekaip. Juo labiau, kad savivaldybė per 15 metų turėtų išsimokėti už jį. Ledo arenos likimas ko gero būtų panašus į buvusių slidinėjimo trasų likimą“, – kalbėjo buvęs Alytaus miesto meras Česlovas Daugėla.
„Dainavos žodis“ primena, kad dvi slidinėjimo trasos Alytuje buvo atidarytos 2009 metais. Ilgoji – 190 metrų buvo skirta visiems, trumpoji – 135 metrų patyrusiems slidininkams. Buvo įrengtas modernus keltuvas, iš Austrijos atgabenti specialūs apsaugos atitvarai. Alytaus slidinėjimo trasos buvo laikomos moderniausiomis šalyje. Jų įrengimui buvo išleista 2,1 milijono litų, iš kurių didžiąją dalį – 1,9 milijono sudarė Europos Sąjungos fondų parama. Tačiau kasmetinė 260 tūkstančių litų suma šių trasų eksploatacijai ir priežiūrai tapo nepakeliama našta Alytaus miesto savivaldybei ir trasų teko atsisakyti.
Anot Č. Daugėlos, kalbos apie tai, kad ledo arenoje vasarą veiktų vasaros pramogos, kelia abejonių. Prie Alytaus kultūros centro rūmų turime gerus aikštynus, areną su persirengimo kambariais, kodėl ji neįveiklinama vasarą. Turime pakankamai erdvių, tik reikia jas panaudoti.
„Paskaičiavęs pagal pateiktus skaičius, matau, kad ta arena kainuoja apie 50 proc. daugiau nei ji turėtų kainuoti, tai suprantu kaip galimą pinigų plovimą“, – įsitikinęs buvęs Alytaus miesto vadovas.

Reikia atsižvelgti į vieną sąlygą
„Esu už sporto plėtrą, manau, kad Alytui ledo arena būtų labai reikalinga. Aplink nėra jokios ledo arenos, tad mūsų mieste būtų galima ją panaudoti ir sporto tikslams, ir pramogoms“, – sakė Alytaus sporto ir rekreacijos centro direktorius Tomas Stupuris.
Iš dalies jam pritaria ir alytiškė Laura Mackevičiūtė. Anot merginos, ledo arena iš sporto pusės labai geras sprendimas, kuris galėtų atverti galimybes vaikams siekti žiemos sporto šakų pergalių.
„Tačiau šiandien ledo arenos kaip pramogų centro Alytuje neįsivaizduoju. Pirmiausiai reikėtų pasirūpinti, kaip išlaikyti čia gyvenantį jaunimą, o išvykusius susigrąžinti“, – įsitikinusi L. Mackevičiūtė.
Buvusio Alytaus miesto savivaldybės mero Dobilo Kurtinaičio nuomone, ledo arenos atsiradimas būtų geras dalykas. Alytus, kaip ir kiekvienas miestas, turi turėti kažkokius traukos centrus, tačiau šiuo požiūriu mes esame biedni – negalime nieko pasiūlyti kasdieniniam vaikų laisvalaikiui, su sportu irgi labai liūdna situacija.
„Tačiau yra viena sąlyga – bus reikalinga kasmetinė dotacija. Nereikia net galvoti, kad atsiras verslo partneris, kuris prisiims kasdienines eksploatacijos išlaidas. Tai nerealu. Visais atvejais savivaldybės biudžetas turėtų prisidėti nemaža dalimi, kaip ir prie bet kurios kitos sporto šakos išlaikymo prisideda.
Iš pradžių reikėtų dotuoti ir visiškai to nebijoti, o alytiškiai neturėtų pykti, kad šiam reikalui bus skiriami pinigai iš miesto biudžeto. Vėliau, labiau išpopuliarinus šią sporto šaką, dotacijų gal reikės mažiau. Kitaip lankytojų nepritrauksime, nes Alytus yra Alytus. Galime pasidairyti po Latviją, kur yra daug ledo arenų, pasisemti jų patirties“, – kalbėjo D. Kurtinaitis.

%d bloggers like this: