Dainavos žodis

Alytaus informacinis portalas

Gamta Kultūra

Raižių kaimas – lietuvių ir totorių tautų draugystės metraštininkas

Raižių mečetė. (Alytaus turizmo informacijos centro nuotr.)

Rita Krušinskaitė

Lietuvos istorija neatsiejama nuo totorių, kurie mūsų šalyje apsigyveno XII–XIV a., kai didieji Lietuvos kunigaikščiai palaikė glaudžius ryšius su Aukso Orda.
Didysis kunigaikštis Vytautas atvežė gausią, apie 15 tūkst., totorių bendruomenę. Dalis jų apsigyveno Raižiuose, kur iki šiol gyvena jų palikuonys.
Alytaus rajone esančiame Raižių kaime stovi vienintelė Lietuvoje ir sovietmečiu veikusi totorių mečetė, kurioje pamaldos pastaruoju metu vyksta retai, per didžiąsias šventes.
Nuo 1999 metais į nekilnojamojo kultūros paveldo objektų registrą įrašyta mečetė pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1663 metais, tačiau manoma, jog totorių maldos namai šiame kaime galėjo stovėti jau 1556 metais.
Dabartinė, 1889 metais pastatyta, mečetė buvo renovuota 1993-aisiais. Tai medinis stačiakampio formos pastatas su penkiasieniu priestatėliu – michrabu, dengtas trišlaičiu skardiniu stogu. Virš stogo iškilęs bokštelis atstoja minaretą, iš kurio musulmonų dvasininkas kviečia tikinčiuosius maldai.
Iš prieangio, einančio per visą pastato plotį, patenkama į vyrų – dešinėje ir moterų – kairėje sales, atskirtas siena. Išilgai sienos, apačioje, yra palikta atvira anga, pridengta baliustrados. Abiejų salių grindys išklotos maldos kilimėliais.
Raižių mečetės pasididžiavimas – seniausias žinomas minbaras (sakykla), datuojamas 1686 metais, kuris statybų metu buvo perkeltas iš sudegusios Bazorų mečetės. Jis gausiai puoštas augaliniais motyvais, o ant priekinės sienelės yra kaligrafiniai užrašai iš Šventojo Rašto trimis kalbomis: arabų, persų ir turkų.
2010 metais, minint Žalgirio mūšio 500-ąsias metines, netoli mečetės, ant kalnelio, buvo atidengtas paminklas Vytautui Didžiajam, kurį sukūrė skulptorius Jonas Jagėla.
Iš granito pagamintas paminklas yra 5,2 metro aukščio. Jo viršutinėje dalyje įkomponuoti Gediminaičių stulpai ir totorių simbolis Tarak Tamga, vidurinėje – Vytauto Didžiojo valdymo (1392–1430), totorių atsikėlimo į LDK (1397) ir Žalgirio mūšio (1410) metai, o apatinėje – užrašas: „Vytautas Didysis – Lietuvos valdovas“.
Minint šią svarbią Lietuvos valstybei datą, prie mečetės buvo sumontuoti Jono Naviko sukurti du saulės laikrodžiai. Vienas jų rodo vietos laiką, antrasis – Griunvaldo (Lenkija). Tai vieninteliai tokie laikrodžiai Lietuvoje. 
Raižių apylinkėse priskaičiuojama daugiau kaip 10 totorių kapinių, dvejos jų yra veikiančios. Daugiausiai turistų dėmesio sulaukia penktosios senosios totorių kapinės, vadinamos Beliavščizna. Šiose kapinėse seniausi antkapinių akmenų įrašai arabų kalba siekia XVII a. vidurį. Ankstesnių datų atsekti neįmanoma, nes įrašai nebuvo daromi. Vėlesni įrašai daryti rusų kalba. Pavardės antkapiuose liudija, kad tose kapinėse palaidota daugybė tos pačios giminės žmonių.

LEAVE A RESPONSE

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

%d bloggers like this: