Dainavos žodis

Alytaus informacinis portalas

Žmonės

Alytaus įgulos kapelionas Saulius Kristapavičius linki nebijoti

Kapelionas S. Kristapavičius dalinasi patirtimi su užsienio kariais.

Kapelionas pirmiausiai yra kunigas, tik jis savo tarnystę vykdo ne parapijoje, o tarp karių. Tapti karo kapelionu Sauliui Kristapavičiui buvo iššūkis, nes reikėjo dalyvauti fizinio parengimo atrankoje ir pasitikrinti sveikatą. Dvasininkas jau daugiau kaip metus laiko eina Alytaus įgulos kapeliono pareigas.


S. Kristapavičius kilęs iš Aukštadvario. Jam 36-eri. Saulius baigė 10 klasių Aukštadvario vidurinėje ir mokslus tęsė Aukštadvario profesinėje mokykloje, kur įgijo vidurinį išsilavinimą ir technikos priežiūros verslo darbuotojo specialybę.
Pusmetį praleido praktikoje Vokietijoje. „Baigęs teorinę studijų dalį, turėjau atlikti gamybinę praktiką, nes tai buvo privaloma norint gauti specialybės diplomą. Praktiką atlikau Vokietijoje, ūkyje“, – prisiminė pašnekovas.

Alytuje S. Kristapavičius kapelionu dirba daugiau kaip metus. „Atvykus į Alytų buvo lengviau, nes kariuomenės tvarką žinojau, taip pat pažinojau keletą karių“, – sakė dvasininkas.

Pašaukimas kunigystei
S. Kristapavičius nuo Pirmosios Komunijos patarnavo Šventoms Mišioms, lankė katalikiškas jaunimo stovyklas, kurios įkvėpė vyrą žengti kunigystės keliu. „Turėjau draugų, kurie buvo pasirinkę kunigystę“, – kalbėjo pašnekovas.
„Didelį norą tapti kunigu pajutau nuostabioje vietovėje. Tai atsitiko Šveicarijos kalnuose, prie kurių gyvenau pusę metų. Grįžęs į Lietuvą 2006 m. tapau Vilniaus kunigų seminarijos seminaristu“, – pasakojimą tęsė dvasininkas.
Baigęs septynerius metus trukusius mokslus, Saulius buvo įšventintas į kunigus. Jį 2013 metais Kaišiadorių katedroje įšventino Vyskupas Jonas Ivanauskas. Pirmoji tarnystės vieta – Širvintų parapija. Čia Saulius vikaro pareigas ėjo 2,5 metų.


Būdamas seminaristu, tarnystės praktiką atliko Daugų, Žiežmarių, Molėtų, Kaišiadorių, Vievio parapijose.

Kapeliono pareigos
Po įvykių rytų Ukrainoje 2014 metais Lietuvos Vyriausybė atnaujino privalomą karo tarnybą. Atsirado kariuomenės kapelionų poreikis. S. Kristapavičius sako, kad sulaukė pasiūlymo dalyvauti atrankoje. Kapelionais paprastai skiriami ne vyresni nei 35-erių kunigai. Tuomet Sauliui buvo 30. Norint tapti kapelionu, neužtenka tik noro, reikia pasitikrinti sveikatą, atitikti fizinio parengimo normatyvus, kaip ir kitiems kariams. Kadangi S. Kristapavičius sportuoja, jam visus normatyvus pavyko įvykdyti. „Žaisdavome krepšinį 3 kartus per savaitę. Nors ir pavargęs, po parapijos kasdienių darbų, bet salėje atsigaudavau“, – pasakoja dvasininkas. Paklaustas, ar parapijiečiams jis neatrodė keistokas, S. Kristapavičius šypsosi ir sako: „Manau, kad jiems buvo tikrai keistoka. Ypač, kai dvi savaites šlubavau, nes koją pasitempiau. Parapijiečiai sakydavo, kunigėlis jau kažkur prisilakstė.“
Po sėkmingos atrankos į kapelionus sekė 6 savaičių baziniai kario kursai, 10 dienų gyvenimas miške. Išlaikęs egzaminą ir gavęs kapitono laipsnį, Saulius pradėjo eiti kapeliono pareigas.

Pirmos dienos – sunkesnės
Paklaustas, kaip atrodė pirmosios dienos kariuomenėje, S. Kristapavičius šypsosi: „Pirmi metai buvo sunkesni. Kilo minčių, ar reikalingas kunigas, bet laikas parodė, kad taip, reikalingas. Buvo sunkiau priimti kariuomenės tvarką“, – kalbėjo kapelionas. Dvasininkas kapeliono tarnystę pradėjo Tauragės batalione, kur praleido 5 metus.
Pasak jo, kariuomenė tokia pati, kaip ir visuomenė. „Žmoniškumas nesikeičia. Kapeliono tarnystės esmė – patarti vadui krikščioniškos moralės klausimais, kad jos batalione visada būtų laikomasi. Su kito tikėjimo kariais taip pat galiu kalbėti, bet mažai kuo padėsiu, nes esu katalikų dvasininkas“, – sako kapelionas.

Paskyrimas Alytuje
Alytuje S. Kristapavičius kapelionu dirba daugiau kaip metus. „Atvykus į Alytų buvo lengviau, nes kariuomenės tvarką žinojau, taip pat pažinojau keletą karių“, – sakė dvasininkas.
Kapelionas Saulius sielovadinį darbą dirba ne tik Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalione, bet ir Lietuvos kariuomenės Ordinariato Vilniaus logistikos valdyboje, Lietuvos kariuomenės karo medicinos tarnybos karių reabilitacijos centre Druskininkuose, Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos apygardos 1-oje rinktinėje. Kapeliono darbo diena prasideda nuo rikiuotės, vado ir jo kalbų, karių palaiminimo. Dvasininkas taip pat dalyvauja karinės vadovybės pasitarimuose, lanko karius, skaito paskaitas, rengia karius sakramentams. „Kapeliono tokios pačios pareigos, kaip ir klebono, tik dažniau tenka važinėti tarp Vilniaus ir Alytaus“, – apibendrina S. Kristapavičius.

Linki nebijoti
Artėjančių švenčių proga kapelionas S. Kristapavičius linki nebijoti: „Karas pirmiausiai kyla žmogaus širdyje. Žvelgdami į Betliejaus tvartelį, žvelkite į taiką ir paprastumą, per kuriuos ateina Dievas. Jis tampa žmogumi. Būkite žmonės tarp žmonių. Tai, kas vyksta aplink mus, – pandemija, išorinės ir vidinės kaukės, – mus skaldo. Niekas mūsų nenugalės, jeigu būsime vienybėje. Ramių šv. Kalėdų.“

Danielius Jakubavičius

LEAVE A RESPONSE

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

%d bloggers like this: