Menininko Povilo Abečiūno daržinės sieną puošia Šarūno Jasikevičiaus portretas

„Mano kasdienybė – kūryba. Tuo gyvenu. O idėjos pačios šauna į galvą, taip pat semiuosi iš interneto“, – sako menininkas ir priduria, kad gyvena šia diena ir didelių svajonių neturi, nebent surengti savo darbų parodą.

Alytaus rajone gyvena talentingų ir unikalių menininkų. Vienas iš jų 41 metų drožėjas Povilas Abečiūnas iš Kumečių, Miroslavo seniūnijos. Menininkas atvirai sako, kad jo kūrybą žmonės ne visada supranta.
„Mano medinės skulptūros netelpa į standartus. Nepritampu prie liaudies meistrų, bet prie konceptualių menininkų irgi nelabai. Tuo ir išsiskiriu“, – pokalbį pradėjo įdomus pašnekovas.
P. Abečiūnas yra baigęs Alytaus amatų ir Alytaus dailės mokyklas. Vėliau studijas tęsė Vilniaus dailės akademijoje, kur sėkmingai pabaigė keramikos mokslus. Tėvų namuose turi dirbtuves. Jose iš medžio kasdien ir drožinėja skulptūras. Kiek laiko reikia išdrožti skulptūrą, P. Abečiūnas neskaičiuoja. „Užtrunku skirtingai, priklauso nuo nuotaikos, sėkmės bei dienos darbų“, – kalbėjo vyras.

Pragyvena iš meno
Vyras sako, kad neskaičiuoja išdrožtų darbų. „Per mėnesį nuo 1 iki 3 skulptūrų galiu išdrožti. Esu lėtas menininkas“, – šypsosi pašnekovas. Nors didelių svajonių neturi, bet viena jų – personalinių darbų paroda – viliasi, kad išsipildys. „Tikiuosi, kad tam pribręsiu“, – nedrąsiai prasitaria drožėjas. Galbūt parodos menininkui ir nepavyksta surengti, nes skulptūrų Povilas turi nedaug. „Jos kažkur dingsta“, – juokiasi pašnekovas, teigiantis, kad skulptūras išparduoda ir pragyvena iš šio amato. „Didelių poreikių neturiu, pragyventi pavyksta“, – tvirtina menininkas.

Ne visi meną supranta
Šeimos nariai Povilo kūrybą priima įvairiai. „Jie klasikinio mąstymo žmonės. Mano mamai labiau tinka katalikiškas, ne modernus menas. Tėvui – viskas tinka, o man patinka, ką darau. Būna, kad ne visada pavyksta kaip noriu, bet skulptūros jau tokios yra“, – kalba menininkas. Jį užsakovai suranda per socialinį tinklą „Facebook“, skelbimus. „Geriausia reklama iš lūpų į lūpas“, – įsitikinęs Povilas. Vyras dirba pagal užsakymus ir tai, kas jam patinka. Menininkas pastebi, kad lietuviai nėra originalūs. Standartiškai užsako iš medžio išdrožti meškas, rūpintojėlius, pelėdas. Paklaustas, ar drožia kryžius, Povilas sako: „Nesu kryždirbys, tad kryžių nedarau“.
Kieme – amžina paroda
Menininko namų kiemas taip pat dekoruotas. Ant daržinės pastato jis nupiešė atskirus vaizdus, kurie sugulė į bendrą paveikslą. Pašnekovas sako, kad iš anksto negalvojo, ką piešti, pasirinko spontaniškai, pagal tos dienos nuotaiką, jausmus, mintis. Daržinės sienoje įkomponuotas krepšinio trenerio Šarūno Jasikevičiaus portretas, kurį menininkas nutapė ne iš meilės krepšiniui, bet paprašytas brolių. O šalia krepšinio dievuko rikiuojasi ir politikai, balerinos, kiti iškilūs asmenys.
„Dažniausiai parodos būna uždarose patalpose, o aš pasidariau sau personalinę parodą“, – šypsosi pašnekovas. Daržinės sieną vyras tapė dvi vasaras.
„Mano kasdienybė – kūryba. Tuo gyvenu. O idėjos pačios šauna į galvą, taip pat semiuosi iš interneto“, sako menininkas ir priduria, kad gyvena šia diena ir didelių svajonių neturi, nebent surengti savo darbų parodą.

Danielius Jakubavičius

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

traffix.lt

Taip pat skaitykite:

%d bloggers like this: