„Karalių pasaka“ Varėnoje – dar vienas prisilietimas prie M. K. Čiurlionio kūrybos

Paveikslas ant Varėnos centrinės bibliotekos sienos. (Varėnos r. sav. nuotr.)

Rita Krušinskaitė


Tikriausiai nerasime nė vieno lietuvio, kuris nebūtų girdėjęs Mikalojaus Konstantino Čiurlionio vardo, nematęs jo nutapytų paveikslų ar negirdėjęs sukurtų muzikos kūrinių. Varėnoje, kur gimė ši iškili asmenybė, vis daugėja jo atminimą įprasminančių ženklų.
Ant Varėnos centrinės bibliotekos fasadinės sienos atsiradęs įspūdingo dydžio piešinys M. K. Čiurlionio paveikslo „Karalių pasaka“ motyvais dar vienas pagarbos ženklas talentingam menininkui, kurio vardas jau seniai yra tapęs Lietuvos dvasinių turtų simboliu ir kiekvienam lietuviui kelia pasididžiavimą. Paveikslą ant sienos nutapė dailininkai Žygimantas Amelynas ir Arminas Raugevičius.
Pats Čiurlionis, aiškindamas paveikslo „Karalių pasaka“ prasmę, rašė: „Tame tamsiame milžiniškame miške jie ieškojo tos vietos, iš kur švieselė švietė. Ir pagaliau jie rado ant žemės, tarp galingų tamsių stuobrių, mažytį saulės šviesa spindintį daiktelį. Karalius jį paėmęs į rieškutes ir drauge su Karaliene ilgai žiūrėjo ir stebėjosi, klausdami vienas kito – kas čia galėtų būti? O tai juk paprastas, mums taip gerai visiems žinomas, lietuviškas kaimas. Jis spindi pasauliui savo savotiška kultūra.“
Anot Varėnos rajono savivaldybės mero Algio Kašėtos, bene pagrindinis šio paveikslo atsiradimo tikslas, kad Varėnoje atsispindėtų kuo daugiau istorijos ir žymių žmonių pėdsakų. Siekti tikslo varėniškiai pradėjo nuo M. K. Čiurlionio. Įspūdingas paveikslas ne tik papuošė miestą, bet ir primena apie M. K. Čiurlionio nuveiktus darbus tiek patiems varėniškiams, tiek miesto svečiams.
Kiek anksčiau Senojoje Varėnoje, Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios šventoriuje, ten, kur gimė M. K. Čiurlionis, buvusios klebonijos vietoje pastatė paminklą, žymintį menininko gimimo vietą. M. K. Čiurlionio gimimo vietą nustatyti pavyko pagal devynioliktojo amžiaus antros pusės iš Sankt Peterburgo parsivežtą žemėlapį, kuriame aiškiai matomi pirmosios bažnyčios ir penkių šalia esančių pastatų kontūrai. Manoma, kad šalia bažnyčios galėjo stovėti ir vargonininko, M. K. Čiurlionio tėvo, namas.

Paminklas vaizduoja bažnyčią ir kelis namelius, o iš vieno jų sklindanti švieselė simbolizuoja, kad nuo mažos ugnelės prasideda dideli dalykai. Paminklą sukūrė skulptorius Gediminas Piekuras ir architektas Gintaras Čaikauskas.
Dar viena Varėnos rajono savivaldybės iniciatyva pagerbti žymius kraštiečius – šešiuose UAB „Varėnos autobusų parkas“ autobusuose iškabinti po plakatą su informacija apie žymias su Varėnos kraštu susijusias asmenybes.  Plakatuose pasakojama apie 11 asmenybių – žymiausią Lietuvos dailininką, kompozitorių, kultūros veikėją M. K. Čiurlionį, Lietuvos kariuomenės pulkininką, partizanų Pietų Lietuvos srities organizatorių, kūrėją ir pirmąjį vadą Juozą Vitkų-Kazimieraitį, vieną iš 1963 metų sukilimo prieš carinės Rusijos okupaciją vadų Liudviką Narbutą, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo akto signatarą, žurnalistą, visuomenės veikėją Juozą Dringelį, Lietuvos didįjį kunigaikštį, Lenkijos karalių Vladislovą Vazą IV, Perlojos Respublikos (1918–1923 m.) Prezidentą Joną Česnulevičių, Dzūkijos partizanų organizatorių ir vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą, 1968–1975 metais Varėnoje dirbusį kunigą, rezistentą, monsinjorą Kazimierą Vasiliauską, 1918 metų Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą, kunigą, Merkinės dekanato dekaną Vladą Mironą, lietuvių literatūros klasiką, rašytoją, kultūros veikėją Vincą Krėvę-Mickevičių, savanorį, aviacijos leitenantą, pirmąjį Lietuvos karo lakūną Juozą Kumpį. Plakatuose taip pat yra QR kodas, kurį nuskanavus, galima gauti Varėnos rajono turizmo informaciją.

Rašyti komentarą

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

traffix.lt

Taip pat skaitykite:

%d bloggers like this: