Nemunaičio seniūnas kviečia paminėti ne tik Jonines, bet ir svarbią istorinę sukaktį

Birželio 23 d., per Jonines, Nemunaičio miestelis švęs 635-ąsias jo vardo oficialaus paminėjimo metines, mat 1387 m. Nemunaičio miestelis ir valsčiukas pirmą kartą paminėti Kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymuose (minima valdovo pilis ir valstybinis dvaras, kuris apėmė daug didesnę teritoriją negu dabartinė seniūnija).


Nemunaitis linksminsis iš širdies – su populiaraus Lietuvos atlikėjo Vytauto Šiškausko ir rajono meno kolektyvų dainomis, keturračių paradu ir, žinoma, su gera nuotaika.
Įspūdinga gamta ir istorija garsėjančiam miesteliui daugiau kaip dešimtmetį vadovauja seniūnas Rimantas Avižienis. Vienų vadinamas vietiniu gidu, istoriku, puikiai išmanančiu Nemunaičio miestelio istoriją bei lankomus objektus, kitų – savu žmogumi, besistengiančiu, kad Nemunaityje būtų gera gyventi visiems. Taigi, paklausykime, ką sako pats seniūnas Rimantas Avižienis.

Seniūnas Rimantas Avižienis.

– Ką Jums reiškia būti Nemunaičio seniūnu?
– 35-erius metus gyvenu Nemunaičio miestelyje, myliu šio krašto žmones, nes pats esu kilęs iš kairiosios Nemuno pusės, Nemunaičio kaimo. Ten baigiau pradžios klases, Nemunaičio miestelyje – aštuonmetę mokyklą. Po to mokiausi Marijampolės pedagoginėje mokykloje, vėliau įstojau į Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą ir įgijau istorijos mokytojo specialybę. Dirbau Ryliškių, Nemunaičio mokyklose.
Bėgant metams, persikvalifikavau, dirbau statybinių programų mokytoju ekspertu bei padalinio vadovu Alytaus darbo rinkos mokymo centre, bet man to neužteko, todėl dalyvavau projekte kuriant Profesinio mokymo kokybės vertinimo standartą, sukūriau ir patobulinau 17 mokymo programų, kurios buvo skirtos staliams, dailidėms, baldžiams. Parašiau ir išleidau knygas „Dailidės darbai“, „Stalių darbai“, „Langų ir durų gamyba“.
Vis dar norėjau mokytis, sužinoti naujų dalykų, gilinti žinias, tad 2004 m. įstojau į Kauno technologijos universitetą ir baigiau viešojo administravimo studijas, įgijau magistro laipsnį.


Man patinka nuolat kažką veikti, daryti, keisti save ir aplink mane esantį pasaulį (juokiasi). Todėl ir gyvenu, ir dirbu Nemunaityje, nes tai yra ideali vieta gyventi, ieškoti savo pašaukimo, tobulinti pasaulį ir save (juokiasi).

Nemunaičio miestelis.

– Nemunaityje Jus vadina vietiniu gidu? Čia – komplimentas ar atvirkščiai?
– Istorija – mano kraujyje (juokiasi). Turėjau gerą istorijos mokytoją, Nemunaičio krašto šviesuolį, kraštotyrininką Vytautą Lankininką. Jis daug metų vesdavo ekskursijas po miestelį. Kai jo netekome, aš perėmiau šią misiją. Man tai – didžiulis malonumas, atgaiva sielai. Svečiams dažnai organizuoju ekskursijas po Nemunaitį, jo apylinkes. Juk čia – ir įspūdingo grožio neogotikinė bažnyčia, turinti įspūdingą istoriją, ir takas, einantis šalia Nemuno, Pranciškonų vienuolynas, nuostabi gamta.
Įvairių kelionių, komandiruočių metu kolegoms arba atsitiktiniams klausytojams išūžiu galvas pasakojimais apie Nemunaitį. Ką padarysi, toks jau esu… Gal kas ir pasišaipo? Nepykstu.

– O koks yra Nemunaičio seniūno kelias?
– Tai – kelias į kiekvieno seniūnijos gyventojo namus, norėčiau, kad būtų ir į širdis, į žmogaus gyvenimą. Sakiau, kad visada noriu ne tik pats tobulėti ir keistis, bet ir keisti mane supantį pasaulį. Pirmiausia – žmonių bendravimą, tarpusavio santykius, ugdyti tikros kaimynystės, bendruomeniškumo pojūtį.
Nemunaičio seniūnu tapau norėdamas (ir vis dar noriu!) sukurti geresnes gyvenimo sąlygas visiems miestelio, seniūnijos gyventojams, tiesiog tarnauti jiems kaip savivaldybės atstovas. Padėti sprendžiant iškilusias problemas, tvarkant kasdienius gyvenimo reikalus. Tą ir darau.


Kartais atrodo, kad pavyksta. Kartais – per mažai, per prastai. Stengiuosi įsiklausyti į gyventojų pastabas, prašymus, pagal galimybes skubu padėti, sprendžiu susidariusias problemas. Na, o žmonės vertina visaip. Džiaugiuosi, kai išgirstu gerą žodį, vis dėlto suprantu, kad seniūnas – ne visagalis Dievas.
Savivaldybės administracija mano 11 metų darbą seniūnijoje per kasmetines atestacijas vertina pažymiu ,,labai gerai‘‘, bet ir ten gaunu pastabų. Toks gyvenimas.
Seniūnas gali inicijuoti įvairius projektus, tačiau negali pats vienas jų įgyvendinti. Kaip Nemunaičio seniūnas, aš pirmiausia noriu girdėti, ko reikia bendruomenei. Tada ieškau „sąjungininkų“, pagalbos, specialistų, ekspertų. Pavyzdžiui, Nemunaičio moterys sumanė įrengti alpinariumą. Ką gi, darėme talkas, savivaldybė padėjo įsigyti augalų. Per 70 Nemunaičio žmonių patys dirbo ir kūrė grožį. Ne kažkam – sau, savo vaikams, draugams, giminėms.
Rekreacinę zoną Nemunaityje sukurti aktyviai padėjo Alytaus rajono savivaldybės vietos veiklos grupė ir jos vadovė Vida Vrubliauskienė, savivaldybės vadovai, Nemunaičio bendruomenė. Džiaugiuosi mūsų žmonių nuoširdžiu darbu, talkomis, įspūdingomis šventėmis, kurias organizuoti padeda seniūnaičiai, bendruomenių pirmininkai, aktyvūs gyventojai.

Nemuno pakrantė Nemunaityje.

– Natūralu, kad valdžios „vietininkas“ niekada negali būti visiems vienodai geras. Ar sulaukiate daug kritikos?
– Žinote, būna visko! Kartais, sulaukęs pikto skambučio, net pasimetu: atrodo, dar vakar su žmogumi normaliai kalbėjai, atsisveikinant vienas kitam ranką paspaudei, o šiandien jis tave iškeikė paskutiniais žodžiais. Ir gal nė pats nesupranta – už ką? Nieko nėra nepastovesnio už žmonių nuomonę. Jie gali tave girti ir liaupsinti už gerą darbą, bet rytoj, jeigu ką nors padarei ne pagal kiekvieno norą, – išdės į šuns dienas. Užmirš visus „nuopelnus“ ir gerus darbus (juokiasi).


Pagrindinės problemos, su kuriomis susiduriame seniūnijoje, tai – kelių valymas žiemą, vieškelių lyginimas greideriu, duobių tvarkymas, pakelių šienavimas, kapinių ir viešųjų erdvių priežiūra. Būna įvairiausių nusiskundimų, stengiuosi visus prašymus išklausyti, į kiekvieną įsigilinti ir pagal galimybes padėti žmonėms. Toks yra seniūno darbas.

– Kokie žmonės gyvena Nemunaityje?
– Puikūs! Turime dvi bendruomenes – „Nemunaičio“ ir „Užupių“. Šių bendruomenių pirmininkės Danutė Česnulevičienė ir Gita Kavaliauskaitė-Sakalauskienė yra labai aktyvios, organizuoja renginius, kuria bei įgyvendina įvairius projektus, pvz., vaikų žaidimų aikštelių įrengimas Nemunaičio miestelyje ir Užupiuose, Nemunaičio rekreacinės zonos įrengimas, Nemunaičio– „Tarzanijos“ plausto paleidimas Nemune, Užupių tvenkinio išvalymas ir kt.
Dar pasakysiu, kad Nemunaičio žmonės yra kūrybingi, darbštūs, būtent todėl dalis jų patys sukūrė sau ir kitiems darbo vietas, plečia savo verslus. Štai seniūnaitis Saulius Ludavičius augina ir parduoda paukščius, Darius Glušauskas pradėjo pramogų baidarėmis verslą, Dovilė Lileikienė augina braškes, o Alvydo Visocko, Rimanto Bartniko šeimos apsėja javais vos ne pusę buvusio kolūkio laukų.
Negaliu nepaminėti ir miško naudos. Žmonės užsidirba sodindami ir prižiūrėdami mišką, parduodami malkas, grybaudami, uogaudami. Kasmet stebiu, kad gyvenimas tikrai nestovi vietoje, žmonės stengiasi tvarkyti savo namus, aplinką, gyvenimą kuo gražiau, moderniau, kad Nemunaitis ir seniūnijos kaimai klestėtų.
Pamenu, pirmaisiais mano darbo metais situacija miestelyje buvo visiškai kitokia. Pradėjęs čia dirbti, radau labai daug socialines išmokas gaunančių gyventojų. Tiesa, dalis jų dirbo vadinamuosius viešuosius darbus, bet iš tų darbų – ne ką naudos. Dabar kiekvienais metais „pašalpinių“, nedirbančių gyventojų mažėja, žmonės susiranda ir dirba tikrą darbą, stengiasi tvarkyti savo gyvenimą. Man, kaip seniūnui, tai gera matyti ir tokiems žmonėms padėti.

Rimantas Avižienis (dešinėje) kartu su istoriku Alfredu Bumblausku (kairėje).

– Koks Jūsų ryšys su žmonėmis?


– Per 11 darbo metų mano ryšiai su gyventojais tapo gana stiprūs. Esu paprastas, „žemiškas“ žmogus, man rūpi tie patys reikalai kaip ir kitiems seniūnijos gyventojams ir jie puikiai žino, kad man bet kada gali paskambinti, užsukti į seniūniją. Kiti net į namus ateina pasikalbėti.
Alytaus rajono savivaldybės vadovai taip pat labai stengiasi, kad ryšys su gyventojais būtų kuo stipresnis. Vykdome apklausas, susitinkame su žmonėmis, išklausome jų nuomonę apie naujausius projektus, pvz., gyventojai džiaugiasi prie Užupių gyvenvietės daugiabučių namų įrengta krepšinio ir tinklinio aikštele, kuri yra su minkšta danga, šalia įrengti lauko treniruokliai. Nemunaityje neseniai rekonstruotas stadionas. Šįmet Nemunaitis netgi turės pliažą.
Prieš kelerius metus Alytaus rajono savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas kartu su pavaduotoja Dalia Kitavičiene gyventojus kvietė keisti savo gyvenimą, sportuoti, atsisakyti žalingų įpročių, ypač perteklinio alkoholio vartojimo. Seniūnijoje radome 13 žmonių, kurie norėjo tokių pokyčių, blaivaus gyvenimo. Už aktyvų dalyvavimą šiame projekte Nemunaičio seniūnija buvo apdovanota, nupirkti lauko treniruokliai.
Šią žiemą aplankiau 300 seniūnijos kiemų. Gyventojai užpildė informacines anketas, kurios ir gyventojams, ir rajono savivaldybės vadovams padeda geriau suprasti, ko vietos žmonės nori, su kokiomis problemomis susiduria ir kokių laukia valdžios sprendimų. Taigi, visais būdais stengiamės puoselėti ryšį su gyventojais.

Sporto aikštelės Užupiuose atidarymas.

– Be ko neįsivaizduojate savo darbo seniūnijoje?
– Mano didžiausi pagalbininkai – socialinio darbo organizatorė, seniūnaičiai, bendruomenių pirmininkai, kultūros darbuotojai, bibliotekininkė. Organizuojant šventes, bet kokią veiklą, sulaukiu visos bendruomenės pagalbos: vieni moka puikiai gaminti, kiti konstruoja palapines, treti sukrauna laužą, o jeigu ko ir nemoka, tai stengiasi išmokti dėl bendro tikslo. Tuo aš labai džiaugiuosi!
Nemunaityje jau tradicija tapusios šventės – Užgavėnės, Joninės, Rudenėlio šventė, Kalėdų eglutės įžiebimas. Tuomet ir prireikia visos bendruomenės pagalbos bei dalyvavimo.

Žygis Nemunaityje Europos paveldo dienos proga.

– Minėdami miestelio gimtadienį, turbūt kalbėsite ir apie atliktus darbus, ateities projektus? Kokie jie?
– Nuveikta daug svarbių darbų, bet visada lieka kasdienis darbas prižiūrėti, tvarkyti, gražinti savo gyvenamąją aplinką, sodybas, poilsio vietas. Džiaugiamės pėsčiųjų taku palei Nemuną, atnaujintu stadionu, kuriame įrengtas apšvietimas, bėgimo takai, krepšinio aikštelė su minkšta danga, tinklinio aikštele, atitinkamai įrengtomis vietomis neįgaliųjų sportui. Džiaugiamės atnaujintu ir vaikų vasaros poilsiui pritaikytu mokyklos pastatu, kurį šildo moderni oras–vanduo sistema, o ant sporto salės stogo įrengti saulės kolektoriai greitai gamins pigesnę elektros energiją.
Linkiu, kad ir toliau išliktume atviri naujovėms, modernioms idėjoms, padėtume savivaldybei jas įgyvendinti. Įsijungę į lėtojo turizmo projektus, plėsime turistų apgyvendinimo ir aptarnavimo, pramogų organizavimo veiklą, vietos amatų bei verslų pristatymą lankytojams. Nemunaitis yra vertas, kad Lietuvos ir užsienio keliautojai jį pamatytų, pažintų, rastų čia savo poilsio ir pramogų vietas.

Parengė Alytaus rajono savivaldybės administracijos Komunikacijos skyrius

Rašyti komentarą

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

traffix.lt

Taip pat skaitykite:

%d bloggers like this: