Butrimonis garsina ir šakočiai

Indrė ir Žygintas Senūtai su vaikais – Emiliu ir Mėja. (Autorės nuotr.)

Rita Krušinskaitė


Jau ne vienerius metus į Butrimonis žmones vilioja ne tik fontano purslų grožis ar tautos istoriją menanti aikštė, bet ir rankų darbo šakočiai, kuriuos Butrimonių pakraštyje įsikūrusios sodybos kepyklėlėje „Žygindra“ kepa Indrė ir Žygintas Senūtai.

Išperka iš namų

Žinia apie skanius šakočius išplito be reklaminių akcijų – žmonės, paragavę Senūtų keptų šakočių, skanią žinią perduodavo vieni kitiems, tad dabar į „Žygindrą“ užsuka ir pravažiuojantys pro Butrimonis, ir specialiai šiuo tikslu atvykstantys pirkėjai. „Kiek iškepame, parduodame iš namų, nereikia nei į muges važiuoti, nei turguje stovėti. Perka ir seni klientai, ir nauji, įvairios įstaigos ir organizacijos užsako svečiams ir savo darbuotojams švenčių proga“, – džiaugėsi Indrė.
Šakočių „Žygindroje“ galima nusipirkti kasdien, jei atsitinka taip, kad šeimininkų nebūna namuose, į pagalbą atskuba netoliese gyvenantys sutuoktinių tėvai. „Stengiamės, kad atvažiavęs žmogus neišvažiuotų tuščiomis. Kartais pasitaiko, kad pirkėjai ir iš lovos ištraukia, nieko
nepadarysi – jiems reikia šakočio, o mes džiaugiamės, kad pasirinko būtent mūsų gaminius“, – apie prekybos niuansus kalbėjo Žygintas.

Norėjo, kad dirbtų namuose

Abu sutuoktiniai gimė ir užaugo Butrimonyse, čia ir nusprendė susikurti šeimos židinį. Prieš kelerius metus nusipirko sodybą ir netrukus, gavę paramą, atidarė kepyklėlę, kurią buvusio ožkų tvarto vietoje įsirengė savo rankomis: ir plyteles klojo, ir visus kitus darbus savo jėgomis atliko.
Kad šakočius kepti pradėjo profesionalus virėjas Žygintas, pokyliams maistą savarankiškai ruošdavęs nuo 17 metų, o pastaruoju metu, be šeimos verslo, dar dirbantis ir virėju bei vadovaujantis pamainai restorane „Dzūkijos dvaras“, lyg ir nieko keisto. O tai, kad jo žmona, baigusi žemės ūkio mokslus, ėmėsi konditerės veiklos – jau likimo pirštas.
Žyginto nuomone, polinkis gaminti maistą nėra paveldėtas, esą taip jau nutiko, kad jame pasireiškia visos giminės įvairūs potraukiai ir polinkiai. Virėjas taip pat sėkmingai gali kurti gėlių kompozicijas ir stalui, ir aplinkai papuošti, gali ir vąšeliu nerti, ir siuvimo mašina siūti, mėgsta dailę ir muziką.


Iš pradžių Žygintas kepė šakočius, o Indrė stebėjo jo darbą, tačiau atėjo laikas, kai reikėjo pradėti kepti ir jai, nes vyras, grįžęs po darbo, jau neturėdavo jėgų kepimui, ypač prieššventiniu laikotarpiu. Šiandien pagrindinė kepėja Indrė, jau puikiai perpratusi šakočių kepimo subtilybes.
„Viena pagrindinių paskatų kepti šakočius buvo tai, kad žmonai nereikėtų eiti į darbą. Taip jai pavyksta rūpintis namais ir vaikais, žinoma, kiek galiu, padedu ir aš, bei suktis savame versle“, – atviravo Žygintas.
Kitas stimulas, pastūmėjęs šakočių link, buvo noras susipažinti su jų kepimo technologija ir perprasti kepimo paslaptis. Prieš imdamasis savo verslo, vyras prieš kelerius metus jau buvo kepęs šakotį, tad šiek tiek žinių turėjo, o kadangi maisto ruošimas jam nebuvo nauja veikla, nė akimirkos neabejojo, jog su šia veikla pavyks susidoroti.
Anot Žyginto, jam pavyko ne tik todėl, kad atsakingai žiūri į užsibrėžtą tikslą, bet ir todėl, kad būna įsitikinęs, jog negali nepavykti. „Esu toks žmogus, kad jei ką užsibrėžiau, ir turi būti taip, ne kitaip“, – apie savo gyvenimo nuostatas kalbėjo šakočių kepėjas.

Senūtų šakočiai. (Autorės nuotr.)

Kiekvienas kepimas kitoks

Pirmus šakočius kepė pagal receptą, rastą prie kepimo krosnies, tačiau netrukus jį patobulinę – kai ką pridėję, kai ko atsisakę, sukūrė receptą, pagal kurį šiandien ir kepa pirkėjų pamėgtus šakočius.
Vienas šakotis su tešlos paruošimu kepamas maždaug tris valandas. Pirmiausia dviem užpylimais iškepamas kelmas, o trečiuoju pradedami formuoti spygliai. Užpylimų būna tiek, kad susiformuotų gražūs spygliai, kurių ilgis labai priklauso nuo sukimo greičio. Paskui dar 6–8 valandas turi pabūti ant volo, kad atauštų ir sutvirtėtų. Elektra sukamas kepimo volas bene vienintelis mechanizuotas procesas, visa kita atliekama rankomis.


„Dvi valandas negali pasitraukti nuo šakočio, nes kartais, kad sėkmingas kepimas virstų nesėkmingu, užtenka ir pusės minutės. Kepimo sėkmė priklauso ir nuo oro sąlygų, ir nuo temperatūros patalpos viduje“, – pasakojo Žygintas.
Didžiausias Senūtų iškeptas šakotis svėrė 4,5 kg ir buvo 60 cm aukščio. Patys populiariausi ir labiausiai perkami kiek per kilogramą sveriantys šakočiai.

Ateityje – edukacijos

„Mėgstame bendrauti, todėl neskubančiam pirkėjui pasiūlome mūsų kieme išgerti kavos ar arbatos, pasikalbėti ir nors trumpam atitrūkti nuo kasdienybės rutinos. Ši verslo dalis, bendravimas su pirkėjais, mums pati maloniausia. Tada kyla minčių apie naujus verslus ir projektus“, – tikino sutuoktiniai.
Ateityje Senūtai planuoja rengti ir edukacijas, tik kiek kitokias nei įprasta. Pirkėjas, užsukęs tuo metu, kai kepamas šakotis, galėtų prisėsti prie lauke stovinčio staliuko ir, gurkšnodamas kavą, galėtų stebėti kepimą, pasikalbėti.

Rašyti komentarą

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

traffix.lt

Taip pat skaitykite:

%d bloggers like this: