Devintieji „Jotvos vartai“ – dar vienas susitikimas su tautos praeitimi

Rita Krušinskaitė
Po dvejus metus trukusios pertraukos Dzūkijos sostinės Dainų slėnyje vėl vyko gyvosios istorijos festivalis „Jotvos vartai“. Vėl aidėjo senųjų ginklų žvangesys, senovinius amatus demonstravo amatininkai, skambėjo archainė muzika, buvo skaitomos paskaitos ir išreiškiamas palaikymas prieš okupantus kovojančiai Ukrainai.
„Šiuo metu išgyvename ir karą Ukrainoje. Jaučiame blogio ugnimi alsuojantį priešą, beveik taip, kaip kadais kasdien tai jautė mūsų protėviai. Rodos, kažkur toli, bet kartu taip arti. Tikimės, jog šis renginys bent dalimi prisidėjo prie gėrio ir šviesos kūrimo, prie tiltų, kurie jungia mus, prie ugnies, prie kurios mes visi pasėdėsime kada nors. Galbūt ne šiame pasaulyje, o dausose. Laikas bėga greitai ir kiekviena įspausta pėda šioje žemėje, kiekvienas ištartas žodis yra tai, ką mes paliekame ateities kartoms. Iš istorijos į ateitį, iš nebūties į būtį. Kurkime tiltus kartu, nes jie jungia mus, mūsų protėvius ir ateities kartas“, – pasibaigus festivaliui savo socialinių tinklų paskyroje įrašė renginio organizatoriai.
Anot vieno iš festivalio organizatorių – Tomo Sutkaičio, šių metų akcentu tapo kovojančios Ukrainos tema, o išskirtinumas itin gausus dalyvių skaičius. „Nė vienais metais nesulaukėme tokio gausaus lankytojų skaičiaus kaip šiemet. Tiesa, dalyvių skaičius dėl to paties karo buvo ženkliai mažesnis. Jei paprastai dalyvaudavo apie 250, tai šiemet susirinko 150. Tačiau nėra to blogo, kas neišeitų į gera – lankytojai galėjo geriau susipažinti su dalyvių pristatomomis edukacijomis, dalyvauti jose. Skaitant paskaitas, palapinės buvo pilnos. Vadinasi, žmonės gavo daugiau informacijos“, – džiaugėsi T. Sutkaitis.
„Jotvos vartuose“ dalyvavo istorinės rekonstrukcijos klubas „Bractwo fortis“ iš Lenkijos. Jo nariai atkuria XIII a. antrosios pusės Vakarų Europos gyvenseną, amatus, karybą, ypač susitelkdami į Kryžiaus žygių laikotarpį. Savo karybos gebėjimus demonstravo kovotojai iš Latvijos, gyvosios istorijos klubas Senā dzivesveida un cīņu klubs „Heiligenberg“. Klubo įkurtoje stovykloje buvo galima susipažinti su IX–XIV a. Žiemgalos krašto amatais, apranga ir ginkluote bei stebėti klubo karių dvikovas kovos rate.
Festivalio dalyvius ir lankytojus pasveikino ir vieno seniausių festivalio dalyvių Ukrainos klubo „Chorna Galich“ atstovas Jerema Ivancyv. Ukrainietis padėkojo visiems lietuviams už Ukrainos tautos ir jos kariuomenės palaikymą. Anot jo, daugelis buvusių festivalio dalyvių negalėjo atvykti į „Jotvos vartų“ festivalį, nes kovoja už savo šalį ir yra fronte.
Kaip ir kiekviename „Jotvos vartų“ festivalyje, netrūko dalyvių iš Lietuvos. Eksperimentinio archeologijos klubo „Pajauta“ nariai supažindino su senoviniu gintaro apdirbimu, maisto istorijos paslaptimis bei senoviniu vytelių pynimu. Kiti meistrai mokė juostų vijimo subtilybių, vėžių virimo akmenimis ir atskleidė senovines alaus gamybos tradicijas, dar kiti supažindino su kalvystės amatu. Galima buvo pamatyti ir senovinį muilo virimą, sužinoti apie būgnų gamybą ir būgnijimą.
Čia pat buvo galima susipažinti su senovinių rūbų siuvimu ir midaus gamyba, senoviniu medžio apdirbimu, senovinių sietynų gamyba ir dirbiniais iš šiaudų. Norintys patys pramokti senovinių amatų galėjo pabandyti pagaminti stogo skiedrų senoviniu skiedrų gamybos įrankiu ar surišti sodą iš šiuolaikinių medžiagų – popierinių šiaudelių, pamėginti austi staklėmis. Buvo galima įsigyti ir senovinių juvelyrinių dirbinių bei dalyvauti archeologinių kasinėjimų mokymuose.
Veiklos atgimusiame festivalyje netrūko nei mažiems, nei dideliems. Kiekvienas, apsilankęs „Jotvos vartuose“, turėjo unikalią galimybę, praskleidęs šimtmečių užsklandą, žvilgtelėti į anuometinį gyvenimą ir pasisemti stiprybės dabarčiai.
Festivalio organizatoriai – Alytaus miesto savivaldybė ir VšĮ „Argo studio“. Renginio partneris – Alytaus miesto teatras.

Rašyti komentarą

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

traffix.lt

Taip pat skaitykite:

%d bloggers like this: