Kur ganėsi gyvuliai – dabar plaukioja antys ir žąsys

Į Žuvintą vėl sugrįžo baltasparnės žuvėdros. (Arūno Pranaičio nuotr.)

Rita Krušinskaitė
Ši vasara išskirtinė dažnai iš dangaus prapliumpančiu lietumi. Žemdirbiai griebiasi už galvų dėl derliaus nuostolių, o Žuvinto pelkė priešingai – pulsuoja atsigavusia gyvybe.
„Labai daug šlapumos, tačiau gamtai tai yra gerai“, – lakoniškai didžiulių kritulių kiekių reikšmę apibūdino Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos Žuvinto biosferos rezervato ekologas Arūnas Pranaitis.
Anot jo, gausūs vasaros lietūs sudarė ypatingas sąlygas retiesiems pelkių paukščiams Žuvinto šlapynėse. Amalvo polderyje galima stebėti labai retus paukščius – baltaskruostes žuvėdras, kurios paskutinį kartą perinčios buvo registruotos tik 1947-aisiais, beveik prieš 80 metų. Šiemet Žuvinte peri beveik 10 porų šių paukščių.
Ekologą džiugina ir baltasparnės žuvėdros, net 20–30 porų susisuko lizdus ir peri jauniklius. „Jų retkarčiais būdavo Žuvinto ežere, bet jau dešimt metų, kai mes jų nestebėjome. Tai nepaprastai gražūs juodi paukščiai su baltais sparnais ir baltomis uodegomis. Šiemet jų gausu Amalvo polderiuose. Kiaušinius jos padėjo kiek vėlokai, dar net neišsiritę žuvėdriukai, tačiau jos tikrai sėkmingai išsiperės ir tose pievose, į kurias žemdirbiai šiais metais vargu ar beįeis“, – pasakojo A. Pranaitis.
Paukščių užlietose vietose kaip reta gausu, sako ekologas, net dieną švilpauja švygždos, aptiksi pilkųjų žąsų, garnių, pilkųjų ančių, dryžgalvių kryklių, žaliakojų tulikų, baublių, laukių, mažųjų kragų. Žuvinto rezervate, be šių paminėtų, nuolat aptinkamos ir peri juodoji bei upinė žuvėdros, o plėšrioji su mažąja aptinkamos labai retai, tik atsitiktinai užklystančios.
Neseniai atlikta baltųjų gandrų apskaita, kurios galutiniai rezultatai dar tik skaičiuojami, paneigė pavasarinius nuogąstavimus, kad šiemet užaugs mažai gandriukų. Gandrų jauniklių užaugs vidurkis, artimas daugiamečiams rodikliams.
A. Pranaičio teigimu, toli nuo daugiamečių rodiklių vandens lygis Amalvo ir Žuvinto pelkėse, tai bene svarbiausias išskirtinumas šiais metais. Gegužės mėnesį iškrito tris kartus daugiau kritulių, birželio mėnesį irgi panaši situacija buvo. „Mes seniai seniai nematėme tokio aukšto vandens lygio, koks yra dabar. Net ir aukštapelkės yra atsigavę. Tik prieš 20–30 metų tekdavo klampoti po aukštapelkes kaip dabar. Tai labai geras dalykas, rodantis, kad pelkės atsigavę. Net ir šio kiekio vandens aukštapelkėms nėra per daug“, – kalbėjo ekologas.
Žemapelkių pakraščiuose paprastai liepos mėnesio viduryje būdavo gerokai pradžiūvę. Tai dabar vaizdas visiškai kitas – pakraščiuose, viksvynuose, po kuriuos buvo galima braidyti nesušlapus kojų, dabar brendant turi žiūrėti, kad neprisemtum ilgaaulių guminių batų.
„Augalų buveinėms tai turi didelės įtakos, nes dėl sausringesnių praėjusių metų jau buvo pradėję augti pievų žolės, šiemet pelkių augalija atsistato, o šlapių pievų augalija stipriai nyksta. Amalvo polderyje, kur buvo galima ganyti, dabar tose vietose plaukioja antys, žąsys ir braido garniai“, – aiškino A. Pranaitis.
Ekologo nuomone, gamtotvarkai tai nėra patys geriausi metai, neaišku, kaip reikės nušienauti tuos didžiulius pievų plotus, kurie yra svarbūs tokioms rūšims, kaip nendrinė meldinukė, švygžda arba griežlė. Jei ilgiau pasilaikys toks vandens lygis, sunkiai įtikėtina, kad pelkėse nukristų vandens lygis daugiau nei metrą ir būtų galima vykdyti kokią nors ūkinę veiklą.
„Mes turime dideles teritorijas, kurias turime prižiūrėti ir tvarkyti gamtai palankiausiu būdu, tokiems darbams šie metai nepalankūs. Gamtai jokios žalos nebus, nes gamta prisitaiko prie pačių įvairiausių dalykų“, – pabrėžė A. Pranaitis.

Rašyti komentarą

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

traffix.lt

Taip pat skaitykite:

%d bloggers like this: