Lietuvių kalba užsieniečių lūpose

Užsienio kalba – tarsi durų, atveriančių kitą pasaulį, raktas. Sklandus kitų kalbų mokėjimas, turininga gimtoji kalba atveria duris žmonių ir kultūrų bendrystei, praplečia akiratį ir interesus, sudaro galimybes įgyti kitokios patirties. Kalbų mokėjimo reikšmė šiandieniame pasaulyje yra neginčijama.
Artėjant naujiems mokslo metams, aukštosios mokyklos atsisveikins su užsieniečiais – lietuvių kalbos kursų klausytojais, vasarą skyrusiais laiką svetimos kalbos mokymuisi ir tobulinimui.
Argi nėra malonu išgirsti lietuviškai kalbantį užsienietį? Nesvarbu, kad žodžiai tariami netaisyklingai, kad kirčiuojama, švelniai tariant, neįprastai, o tartis pagražinta užsienietišku akcentu…Tačiau įdomiausia yra tai, kad tokios nedidelės Europos valstybės kaip Lietuva kalbą nori išmokti tikrai daug kitakalbių iš viso pasaulio. Priežasčių tam yra gana daug.
Kalbų šeima (daugiau nei 400 kalbų), kuriai priklauso dauguma europietiškų kalbų, vadinama indoeuropiečių. Šios grupės kalbomis kalba apie 3 mlrd. žmonių. Tačiau tik lietuvių kalba, viena iš indoeuropiečių šeimos narių, išlaikė daugiau archajiškų garsų ir gramatinių formų. Kaip manoma, ji siekia 3500 m. pr. Kr., todėl laikoma seniausia iš visų gyvų indoeuropiečių kalbų ir priklauso baltų kalbų grupei. Baltų kalbos skirstomos į vakarų baltus ir rytų baltus. Vakarų baltams priskiriamos išnykusios prūsų ir jotvingių (kartais dar ir kuršių), o rytų baltams – gyvosios lietuvių, latvių ir mirusios kuršių, žiemgalių, sėlių kalbos. Lietuvių ir latvių kalbomis dabar šneka apie 4,7 mln. žmonių (daugiausia Lietuvos ir Latvijos teritorijose). Visos kitos baltų kalbos, išskyrus prūsus, nepaliko jokių rašto paminklų, todėl apie jas ir apie jomis kalbėjusių žmonių skaičių mažai žinoma. Lietuvių kalba įdomi dėl savo garsų įvairovės (skardžiųjų bei dusliųjų priebalsių kaita, nuolat kintantys lietuvių kalbos žodžiai, nes kaitomi giminėmis, skaičiumi, linksniais, laikais). Rimtas iššūkis ir gramatika, ir kirčiavimas…Tačiau viską atperka gebėjimas prabilti lietuviškai, tarkim, kavinėje užsisakyti rožinės sriubos (šaltibarščių), diskutuoti apie krepšinį ir kitus dalykus. Lietuviai dėkingi prabylantiems jų gimtąja kalba, todėl pasiryžę padėti ir suprasti.
Lietuva stengiasi sudaryti galimybes kitakalbiams ir svetur gyvenantiems lietuviams mokytis lietuvių kalbos, pažinti šalies istoriją, kultūrą. Nuo Nepriklausomybės atgavimo didžiuosiuose šalies miestuose, aukštosiose mokyklose, kalbos mokyklose tiek žiemą, tiek vasarą organizuojamuose kursuose iš įvairių pasaulio šalių susirinkę klausytojai nuo šešiolikos iki neriboto amžiaus lanko lietuvių kalbos paskaitas, vyksta kūrybinės dirbtuvės, diskusijos, filmų peržiūros, ekskursijos. Jie bendrauja, keliauja, lankosi muziejuose, rengia savo šalių pristatymus, šoka lietuvių liaudies šokius, dainuoja. Kursuose dalyvavusieji sako, kad kalba tikrai nelengva. Po beveik mėnesį trunkančių mokymų klausytojai jau gali lietuviškai papasakoti apie save, apie tai, ką mėgsta, kur lankėsi ir kas jiems patiko.
Išmokti susikalbėti viena seniausių pasaulio kalbų – lietuvių kalba – susidomi skirtingo amžiaus studentai iš įvairiausių pasaulio šalių – Brazilijos, Didžiosios Britanijos, JAV, Suomijos, Lenkijos, Latvijos, Slovėnijos, Prancūzijos, Kanados, Italijos, Ispanijos, Estijos, Vengrijos, Švedijos, Nyderlandų, Argentinos, Ukrainos, Peru. Tačiau daugiausia atvyksta studentų iš JAV. Kai kurie kursuose dalyvauja ne pirmą kartą, kai kurie iš jų net trečią ar ketvirtą. Dauguma – lietuvių kilmės. Lituanistikos kursai pritraukia itin skirtingus žmones, kurių kalbos mokėjimo lygiai ir interesai yra įvairūs. Vieniems lietuvių kalba reikalinga darbui, kiti nori susipažinti su jos unikalumu. Dažnas kalbos mokosi dėl savo antrųjų pusių. Kai kurie kursų klausytojai prisipažįsta, kad nesitikėjo per mėnesį išmokti lietuvių kalbos, tačiau po mėnesio pradėjo suprasti, ką žmonės sako lietuviškai. Kiti sako, kad įsimylėjo Lietuvą – maistas, naktinis gyvenimas, gamta – viskas patiko, daugelis jų norėtų sugrįžti ir kitą vasarą, nepamiršti lietuvių kalbos ir ją vartoti kuo dažniau, nes norint išlaikyti kalbą, kurios kasdien nevartoji, reikia įdėti labai daug pastangų.
Smagu girdėti, kad dauguma žada mokytis lietuvių kalbos ir tobulinti ją visą gyvenimą, nes tai, sako jie, – tikras malonumas.

Rašyti komentarą

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

traffix.lt

Taip pat skaitykite:

%d bloggers like this: