Lazdijų ligoninės ateitį apgaubė nerimo rūkas

Dar daugiau nerimo dėl Lazdijų ligoninės Intensyviosios terapijos skyriaus ateities. Sveikatos apsaugo ministras išleido įsakymą dėl reikalavimų Intensyviosios terapijos skyriams. Šie reikalavimai Lazdijų ligoninei yra sunkiai įgyvendinami.

Lazdijų ligoninėje – optimizmo nekeliančios žinios. Iš darbo išėjo ligoninės direktorius Valdas Vabuolas, galutinai panaikintas Vaikų ligų poskyris, o nuo 2024 metų ligoninėje gali nelikti aukštesnio lygio intensyviosios terapijos paslaugų. Laikinasis ligoninės vadovas Vladimiras Jelisejevas pripažįsta, jog gydymo įstaigų pertvarkos kontekste Sveikatos apsaugos ministerija Lazdijų ligoninei numatė ne pačią šviesiausią perspektyvą.

Neliko Vaikų ligų poskyrio

Kaip teigė V. Jelisejevas, Tarybai pritarus, jau panaikintos keturios Vaikų ligų poskyrio lovos, tai reiškia, kad ligoninėje neliko Vaikų ligų poskyrio.
„Jau daugiau kaip metai buvo sustabdyta licencija teikti vaikų gydymo paslaugas. Licencijos sustabdymas traktuojamas kaip veiklos sustabdymas, jei nori atnaujinti veiklą, turi atitikti visus jų reikalavimus. Poskyris reikalauja didelių pinigų, mokant vidutinį darbo užmokestį keturiems su puse gydytojų ir keturiems su puse slaugytojų, tas skyrius per metus turėtų uždirbti 240 tūkst. eurų. Tada jame turi gydytis ne mažiau kaip 400 vaikų per metus ne mažiau nei po tris dienas. To išpildyti neįmanoma“, – sakė laikinasis ligoninės vadovas.
Jis teigė, jog net ir įvykdžius tuos reikalavimus, nėra garantijos, jog Ligonių kasos už tas paslaugas mokės pinigus. V. Jelisejevo įsitikinimu, savivaldybė tokio finansinio krūvio nepatemptų.
O realybė tokia – per pusmetį Lazdijų ligoninės Vaikų ligų poskyryje buvo gydomi tik 6 vaikai.

Laikinasis ligoninės vadovas Vladimiras Jelisejevas pripažįsta, jog gydymo įstaigų pertvarkos kontekste Sveikatos apsaugos ministerija Lazdijų ligoninei numatė ne pačią šviesiausią perspektyvą.

Reikalavimai – sunkiai įgyvendinami

Dar daugiau nerimo dėl Lazdijų ligoninės Intensyviosios terapijos skyriaus ateities.
Sveikatos apsaugo ministras išleido įsakymą dėl reikalavimų Intensyviosios terapijos skyriams. Šie reikalavimai Lazdijų ligoninei yra sunkiai įgyvendinami.
„Lazdijų ligoninė nėra nei klasterinė, nei organizuojanti, todėl paklausiau ministerijos, ar mums, pretenduojant į Intensyviosios terapijos skyriams keliamus reikalavimus, reikalingas kompiuterinės tomografijos aparatas. Man buvo atsakyta, jog toks aparatas tikrai būtinas. Tada pasidomėjau, ar ministerijos investicijų skyriuje esame įrašyti į projektą, pagal kurį galėtume pretenduoti į kompiuterinės tomografijos aparatą. Jie dar raštu neatsakė į šį klausimą, tačiau žodiškai patvirtino, jog mes nesame įrašyti į ES projektą dėl papildomo finansavimo intensyviosios terapijos įrangai įsigyti“, – pasakojo ligoninės vadovas.
Jis sakė pateikęs raštą Lazdijų rajono savivaldybės tarybai, kad ji leistų kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją, prašant svarstyti lėšų skyrimo klausimą, kad Lazdijų ligoninė galėtų įsigyti kompiuterinį tomografą.
„Tai labai sudėtingas aparatas ir jo eksploatacijai keliami milžiniški reikalavimai. Jei ministerija duos neigiamą atsakymą, o ligonių kasa nefinansuos kompiuterinio tomografo teikiamų paslaugų, tai, nors mes jį ir patys nusipirktume, jis pas mus stovėtų be darbo, o mes neuždirbtume pinigų“, – situaciją aiškino V. Jelisejevas.
Akivaizdu, jog Sveikatos apsaugos ministerija vykdo sveikatos priežiūros reformą, kurioje Lazdijų ligoninė nugrūsta į prioritetų paraštes.
„Nuo ligoninės ir nuo savivaldybės šie pokyčiai nepriklauso, mes nieko pakeisti negalime, nes tai yra valstybinis projektas, ir jie viską dėlioja taip, kaip jiems reikia pagal reformos pozicijas“, – sakė V. Jelisejevas.

Iš darbo išėjo ligoninės direktorius Valdas Vabuolas.

Ligoninė liko be direktoriaus

Paskutinius kelerius metus Lazdijų ligoninei nesisekė su vadovais. Ilgą laiką ligoninei vadovavęs Vitas Šimkonis dėl savo priklausomybių buvo patekęs į buvusios valdžios nemalonę, jam grėsė atleidimas iš darbo. Kad išvengtų atleidimo, jis pusmetį turėjo nedarbingumą. Pasikeitus rajono valdžiai, V. Šimkonis sugrįžo į ligoninės direktoriaus postą. Tačiau ten ilgai nepadirbo, savivaldybės vadovai dėl teismuose iššvaistytų ligoninės lėšų paprašė jį atsistatydinti.
Kurį laiką Lazdijų ligoninė neturėjo nuolatinio vadovo, kol, laimėjęs konkursą, juo tapo V. Vabuolas. Šis vadovas stengėsi sustyguoti ligoninės veiklos mechanizmą, jam neblogai sekėsi, tačiau pradėtus darbus nutraukė liga.
Tada laikinuoju vadovu, kol sugrįš į darbą V. Vabuolas, buvo paskirtas pacientų gerai vertinamas gydytojas urologas V. Jelisejevas. Jam teko sunkus krūvis dėlioti ligoninės strategiją Sveikatos apsaugos ministerijos gydymo įstaigų reformos kontekste.
Šią savaitę V. Vabuolas įteikė prašymą atleisti jį iš ligoninės direktoriaus pareigų. Taigi, ligoninė vėl liko be nuolatinio vadovo.
Ar iki savivaldos rinkimų savivaldybės vadovai skelbs ligoninės direktoriaus konkursą? Ar atsiras norinčių jame dalyvauti, žinant, jog savivaldybės meras ligoninės direktorių iš pareigų gali atleisti bet kurią minutę? Ar atsiras tokių kandidatų, kurie pretenduos į ligoninės direktoriaus postą, žinodami, jog nėra jokio aiškumo dėl Lazdijų ligoninės ateities?
Klausimų daug, atsakymų dar nėra. Lazdijų krašto žmonėms ligoninė labai reikalinga, todėl tik darnus jos darbas gali garantuoti gyvybiškai svarbių paslaugų teikimą.

„Dzūkų žinių“ informacija

Rašyti komentarą

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

traffix.lt

Taip pat skaitykite:

%d bloggers like this: