„Luksnėnų sodai“ skina derlių ir tikisi paramos

Gitana Jonuškaitė-Gūžienė ir Audrius Vaitkunskas
UAB „Luksnėnų sodai“ vadovė Gitana Jonuškaitė-Gūžienė ir agronomas Audrius Vaitkunskas. (UAB „Luksnėnų sodai“ nuotr.)

Rita Krušinskaitė
Nepalankios gamtos sąlygos ir smarkiai išaugusios degalų, trąšų bei augalų apsaugos priemonių kainos UAB „Luksnėnų sodai“ smogė dviguba jėga.
„Šiais metais planuojame nuskinti tik apie 20 proc. vidutinio kasmetinio derliaus. Tokio obuolių kiekio, norint išsilaikyti, ko gero, nepakaks“, – teigė bendrovės vadovė Gitana Jonuškaitė-Gūžienė.
Anot jos, geriausiu atveju bus priskinta apie 300 tonų tinkamos prekinės išvaizdos obuolių, kuriuos vėliau realizuos per prekybos tinklus. Gera žinia ta, bendrovė iki šių metų pabaigos pagal sutartį turi fiksuotą seną elektros kainą, kas suteikia galimybę mažesniais kaštais sandėliuoti derlių.
„Auksio“ ir „Lobo“ veislių obuolių „Luksnėnų soduose“ yra ištisi kvartalai, bet obuoliai užaugo prastos kokybės, tik viename kvartale „Auksis“ gerai užderėjo, kitų veislių kokybiškų obuolių bus sąlyginai nedideli kiekiai. „Jiems labai pakenkė pavasarinės šalnos rausvo pumpuro tarpsnyje ir žydėjimo metu dvi savaites ištisai pliaupęs lietus, neleidęs obelų nupurkšti jokiomis apsaugos priemonėmis, dėl ko labai nukentėjo obuolių kokybė – jie rauplėti, bus mažai tinkamų prekybai“, – pasakojo G. Jonuškaitė-Gūžienė.
Anot sodų vadovės, prastos estetinės išvaizdos obuolių prekybos centrai nepriima, o luksnėniškiai neturi savos perdirbimo įmonės, tad jie, ko gero, liks ant žemės. Sodininkai turi neoficialių signalų, kad perdirbėjai nedirbs. Jie dar svarsto, ar apsimokės paleisti savo gamyklas esant aukštoms elektros ir dujų kainoms. Ar leis juos žmonėms susirinkti, bendrovė tokios galimybės rimtai dar nesvarstė, bet ir neatmetė.
Susidariusi situacija verčia bendrovę ieškoti naujų sprendimų ir alternatyvų. „Iš 22–24 nuolatinių darbuotojų pusę teko atleisti, nes būtume neišgyvenę ir nesulaukę šio obuolių skynimo sezono. Dabar dirba 12 nuolatinių darbuotojų ir 10 pagal laikino įdarbinimo kvitus“, – sakė G. Jonuškaitė-Gūžienė.
Dėl lėšų stygiaus bendrovė šiemet iš Nyderlandų nepirko ir kamanių, kurios praėjusį sezoną apdulkinusios žiedus ženkliai padidino derlių eksperimentiniuose kvartaluose. Negalėjo nusipirkti ir pakankamo kiekio sodmenų laisvai žemei užsodinti, sodą atnaujino tik minimaliai. „Buvo kiekvienas euras suskaičiuotas, nes ir praėję metai buvo sunkūs. Lietus nuplovė dalį žiedų, todėl derlius irgi buvo gerokai mažesnis, priskynėme tik 700 tonų obuolių. Jei būtų dar išlikusios praėjusių metų kuro, trąšų, augalų apsaugos priemonių kainos, būtume gyvenę ir nesiskundę, bet viską pakeitė karas Ukrainoje. Trąšų kainos išaugo 3 kartus, glifosatų – 4, visi augalų apsaugos produktai 20–30 proc. pabrango, apie degalų kainas net nekalbu, o prižiūrint sodus, be jų neapsieisi. Ir viskas nutiko taip, kad balansuojame ties išgyvenimo riba. Jei valstybė duotų bent 100 tūkst. eurų, tai mums būtų ženkli pagalba, ir dar labiau susispaudę, susiveržę diržus ištvertume šių metų sunkumus. Be valstybės pagalbos neaišku, kaip išliksime“, – valstybės paramos svarbą akcentavo G. Jonuškaitė-Gūžienė.
Bendrovės ateities vizija – atsiradus laisvų pinigų, pasistatyti saulės elektrinę ant stogo. Tada ji gelbėtų nuo elektros kainų šuolių. Tačiau ir čia yra stabdžių – iki šiol nepaskelbtas paraiškų rinkimo etapas didelio galingumo atsinaujinančios energijos elektrinėms, o be valstybės paramos bendrovė nėra pajėgi įgyvendinti tokius projektus, nes savų finansinių resursų neturi.
Dėl pagalbos UAB „Luksnėnų sodai“ kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM), rašė raštą ir įvyko susitikimas su žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku, tačiau jis jokių džiuginančių vilčių nesuteikė.

Rašyti komentarą

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

traffix.lt

Taip pat skaitykite:

%d bloggers like this: