Tiesioginėms išmokoms gauti privaloma laikytis GAAB reikalavimų

Dar vienas objektas, įtrauktas į naujus GAAB reikalavimus, – saugomos, aplinkosaugos atžvilgiu pažeidžiamos teritorijos. (Nuotr. frimufilms iš Freepik.com.)

Tęsiame straipsnių ciklą apie GAAB reikalavimus.

Lietuvoje iki šiol patvirtintos 84 paukščių apsaugai svarbios teritorijos ir 481 buveinių apsaugai svarbi teritorija, kartu užimančios apie 13 proc. šalies ploto. „Natura 2000“ teritorijos nustatymas nereiškia, kad visa ekonominė veikla joje turi būti nutraukta – ką galima daryti ir kas draudžiama, nusako Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 strateginiame plane (toliau – Strateginis planas) numatytas GAAB9 standartas, įsigaliosiantis jau nuo 2023 metų.

Aplinkos atžvilgiu jautrių daugiamečių pievų apsauga

GAAB9 standartas riboja veiklą pažeidžiamose daugiametėse ganyklose arba pievose, t. y. patenkančiose į pievų ir joms artimų buveinių, pelkių ir medžiais apaugusių natūralių buveinių teritoriją „Natura 2000“. Šis reikalavimas draudžia šias teritorijas arti ar jose vykdyti ne žemės ūkio veiklą. Tokias pievas galima atnaujinti – suarti ir atsėti, jeigu tai leidžiama gamtotvarkos plane. Detalesnės gamtotvarkos priemonės (galimas pievų atnaujinimas, atsėjimas) pateikiamos Saugomų teritorijų įstatyme bei Aplinkos ministerijos ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos strateginio planavimo dokumentuose. Pievų atnaujinimas ir atsėjimas gali būti vykdomas tik gavus kompetentingos gamtos apsaugos institucijos sutikimą.

Šis reikalavimas užtikrins biologinės įvairovės požiūriu vertingų pievų ir joms artimų buveinių, pelkių ir medžiais apaugusių natūralių buveinių išlaikymą. GAAB9 prisideda ir prie vertingų buveinių ir rūšių, įskaitant paukščių lizdavietes ir veisimosi vietas, apsaugos, anglies sekvestracijos, vandens ir dirvožemio kokybės gerinimo.

Laikytis šio reikalavimo privalo pareiškėjai, kurių deklaruojami plotai patenka į Aplinkosaugos atžvilgiu pažeidžiamų daugiamečių ganyklų arba pievų sluoksnį.

Netiesiogiai prie biologinės įvairovės apsaugos ir atkūrimo prisidės ir GAAB5 bei GAAB6 standartai, kurių laikantis didės dirvožemio padengimas augaline danga, o žiemos laikotarpiu dirvožemį dengiantys žemės ūkio augalai arba paliktos neapartos ražienos bei kitos augalų liekanos sukurs palankią mitybos bazę laukiniams žolėdžiams žinduoliams ir agrarinio kraštovaizdžio paukščiams.

Konkrečiam ūkiui – individualus GAAB-ų taikymas

Primename, kad Strateginiame plane yra numatyta paramos sąlygų sistema, pagal kurią ūkininkai ir kiti paramos gavėjai yra įpareigoti laikytis GAAB standartų, nustatančių minimalius reikalavimus, užtikrinančių, kad būtų išlaikoma visos žemės ūkio paskirties žemės, įskaitant žemę, kuri nebenaudojama gamybos tikslais, gera agrarinė ir aplinkosaugos būklė. Iš viso numatyti 9 GAAB standartai, numatantys veiksmus, užtikrinančius vandens išteklių, biologinės įvairovės bei dirvožemio apsaugą, taip pat užtikrinančių, kad vykdoma žemės ūkio veikla atitiktų esminius aplinkos apsaugos reikalavimus ir sumažintų jos daromą neigiamą poveikį aplinkai ir klimatui.

„Kiekvienas ūkis individualus ir kiekvienam jų bus taikomi skirtingi reikalavimai. Jei ūkininkas neturės daugiamečių pievų, jam negalios nei GAAB1, nei GAAB9, – ūkių specifikos svarbą vykdant GAAB standartus akcentuoja ŽŪM Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus vyresnysis patarėjas Tadas Švilpauskas. – Ministerija paskelbs visus žemėlapius, kuriais vadovaudamiesi ūkininkai galės nusistatyti, kokios teritorijos, kurioms pritaikytas vienas ar kitas GAAB standartas, yra jų dirbamoje žemėje. Ir tai siūlyčiau padaryti nelaukiant deklaravimo dienos, kad neatsirastų pažeidimų, už kuriuos bus taikomos sankcijos, sumažinant tiesiogines išmokas. Ministerija artimiausiu metu planuoja paskelbti, kokias sankcijas ūkininkui užtraukia konkrečių GAAB standartų pažeidimai.“

Numatytos bazinės išmokos

Naujuoju laikotarpiu tiesioginės išmokos, kurioms Strateginiame plane numatyta per 3 012 mln. eurų, tiesiogiai siejasi su GAAB standartais. Absoliučios šalies ūkių daugumos pajamoms palaikyti ir daliniam jų stabilumui užtikrinti, teigiamai paveikti ilgalaikį ūkių gyvybingumą, atsparumą, tvarumą bus mokama bazinė išmoka – preliminari išmoka per 80 eurų už ha. Ši išmoka bus mokama visiems žemės ūkio valdų valdytojams, deklaruojantiems žemės ūkio naudmenas.

Skirtingai nuo ankstesniojo paramos teikimo laikotarpio, naujajame nustatyta didžiausia vieno paramos gavėjo bazinių išmokų suma – 100 tūkst. eurų, iš jų išskaičiavus darbo užmokestį ir su juo susijusius mokesčius darbuotojų, kurių profesijos susijusios su žemės ūkio veikla.

Naujuoju laikotarpiu keičiasi ir perskirstymo išmokos. Strateginiame plane numatyta šias išmokas mokėti už pirmuosius 50 ha, išmokos dydžius diferencijuojant kas 10 ha. Preliminarus išmokos dydis už pirmuosius 10 ha – 75 Eur už ha, už 11–20 ha – 81 Eur už ha, už 21–30 ha – 95 Eur už ha, už 31–50 ha – 108 Eur už ha. Skirtingai nuo ankstesnio laikotarpio, kai perskirstymo išmoka buvo mokama visiems ūkiams, naujajame ją gaus tik turintys iki 500 ha žemės.

Siekiant pritraukti daugiau jaunų žmonių į žemės ūkio veiklą, jauniesiems ūkininkams mokama didesnė perskirstymo išmoka. Pareiškėjams iki 40 metų amžiaus už pirmuosius 70 ha bus mokama 137 Eur už ha išmoka.

Užs. Nr. 0008

Rašyti komentarą

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

traffix.lt

Taip pat skaitykite:

%d bloggers like this: