Sėkmingas startas brandina mintis apie ūkio plėtrą

Ineta Miliūtė
Pirkėjams patiko Inetos Miliūtės užaugintos šilauogės. (Asmeninio albumo nuotr.)

Rita Krušinskaitė

Straičiūnų kaime ūkininkaujančios Inetos Miliūtės veiklos kryptis – uogininkystė. Jos užaugintas šilauoges pamėgo pirkėjai, o Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) kasmet organizuojamame „Metų ūkio“ konkurse Druskininkų savivaldybėje ūkis įvertintas III vieta.

Lėmė atsitiktinumas

Gimusi ir užaugusi kaime I. Miliūtė savo ateities su gyvenimu kaime ir tuo labiau su ūkininkavimu nesiejo. Tačiau įsikišo lemtingas atsitiktinumas ir visuomenės sveikatos bei konditerijos mokslus baigusi mergina tapo ūkininke.

„Kartą mamos žvilgsnis užkliuvo už informacijos apie paramą jauniesiems ūkininkams ir ji man pasiūlė pabandyti pateikti paraišką“, – sakė I. Miliūtė.

Anot merginos, laiko pateikti paraiškai buvo likusi vos savaitė, tačiau ji spėjo viską susitvarkyti ir gavo paramą. „Uogininkystę pasirinkau dėl labai paprastų priežasčių – tėvų sodyboje visada buvo uogakrūmių ir pati labai mėgstu uogas, ypač šilauoges“, – apie ūkininkavimo krypties pasirinkimą kalbėjo ūkininkė.

Augina įvairias uogas

Prieš trejus metus įsteigusi uogininkystės ūkį, I. Miliūtė po metų pustrečio hektaro plote pasisodino šilauogių, vynuogių ir aktinidijų uogakrūmių.

Didžiausią plotą, 2 hektarus, ūkininkė skyrė savo mėgstamoms šilauogėms, jų pasodino net 4 tūkstančius dvejų metų sodinukų. „Pasitarusi su kitais augintojais, pasirinkau ankstyvą, labai derlinga veislę ‘Reka’ bei dvi vidutinio ankstyvumo veisles – ‘Toro‘ ir ‘Bluecrop’. Visos trys veislės puikiai dera mūsų klimato sąlygomis ir yra atsparios šalčiui“, – pasakojo uogų augintoja pridurdama, kad jei dabar tektų rinktis šilauogių veisles, pasirikimas būtų kiek kitoks.

Įgijusi praktinės patirties, mergina rinktųsi dar ir kokią nors vėlyvesnę šilauogių veislę, kad uogų sezonas ilgiau tęstųsi, ir būtų pasisodinusi daugiau ‘Toro’ veislės uogakrūmių. Būtent šios veislės uogos savo skoniu ir dydžiu labiausiai sužavėjo jaunąją ūkininkę.

I. Miliūtė augina dar 120 vynmedžių – ‘Venus’, ‘Lidia’, ‘Agat Donski’ bei kitų veislių ir 30 aktinidijų – savidulkių margalapių ‘Shimanovski’ veislės vijoklių, vaisius, sunokinančių vasaros pabaigoje, bei vėlyvų smailialapių aktinidijų ‘Ananasnaja’ ir ‘Jumbo’.

Visus sodinukus mergina įsigijo iš Lietuvos augintojų. Paramos pinigų užteko ne tik uogyno įrengimui, bet ir traktoriui, kuriuo vasarą pjaunama žolė šilauogių tarpueiliuose, o žiemą nusistumdomas sniegas.

Sodinukai prigijo puikiai

Vienas pirmųjų iššūkių, kurį ūkininkei teko įveikti, buvo pasiruošimas šilauogių sodinimui, kai teko kasti griovius, atsivežti didelius kiekius durpių ir pats uogakrūmių sodinimas. „Sodinti padėjo giminės, draugai ir kaimynai. Buvo daug nerimo ir baimės, ar teisingai pasodinsime, ar prigis, tačiau viskas pavyko puikiai, neprigijo vos keletas krūmelių. Tikriausiai toks geras rezultatas, nes visi su meile sodino“, – džiaugėsi ūkininkė.

Geotekstilės dangos I. Miliūtė atsisakė, esą ji tarnauja apie 10 metų, o po ja gali įsikurti nepageidaujami įnamiai. „Dabar yra vargo su ravėjimu, bet susitvarkau ir neabejoju, jog susitvarkysiu ir ateityje“, – optimizmo nestokojo mergina. Kol kas šilauoges ūkininkė tręšia rankiniu būdu, nors turi įrengtą laistymo sistemą, kurią naudodama galėtų tręšti uogakrūmius, bet ja nesinaudoja.

Sodinant vynuoges ir aktinidijas, darbo buvo gerokai mažiau. Ūkininkė šiuos sodinukus pasisodino padedama tėvo. Paskui sukalė metalinius stulpus ir nutiesė vielas, kad augalams būtų geriau augti, o šeimininkei juos prižiūrėti.

I. Miliūtei uogyne daug padeda sesuo Dovilė ir jos vyras Rokas, jie sunkiomis dienomis vienas kitą motyvuoja, palaiko.

Visas uogas išpirko

Šiemet šilauogių derlius buvo toks geras, kad net šiek tiek išgąsdino jaunąją ūkininkę. „Kai jos sunoko vienu metu, galvojau, kur padėsiu tokį kiekį“, – su šypsena kalbėjo ūkininkė. Tačiau didelės, saldžios uogos labai patiko pirkėjams ir jas gerai pirko, todėl dėl derliaus realizavimo problemų nebuvo.

Stengdamasi, kad pirkėjus pasiektų aukštos kokybės uogos, I. Miliūtė kasdien važiuodavo ragauti, ar sunoko, nes šilauogių sunokimas gana apgaulingas – uogos jau būna mėlynos, tačiau dar nesunokusios, rūgščios.

Dalį uogų pardavė turguje, tačiau labiau pasiteisino kitas būdas – išvežioti pirkėjams į namus arba į sutartą vietą. „Socialiniuose tinkluose parašydavau, kada į Lazdijus, Merkinę ar Varėną atvešiu šilauogių, ir išvežiodavau. Dažnai žmonės, pamatę didelius kiekius uogų, nusipirkdavo ne 1–3 kilogramus, kaip buvo planavę, bet gerokai daugiau. Pabaigoje sezono net pritrūko, tiek buvo norinčių“, – pasakojo uogyno šeimininkė.

Vynuogių derlius dėl nepalankių gamtos sąlygų I. Miliūtės uogyne buvo permainingas, kai kurios uogos užaugo ir sunoko, o kitos liko mažos ir rūgščios, nemaža dalis buvo visai nevalgomų. „Pradžia sėkminga, todėl kyla minčių ir apie ūkio plėtrą“, – apie ateities planus užsiminė jaunoji ūkininkė.

Rašyti komentarą

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

traffix.lt

Taip pat skaitykite:

%d bloggers like this: