Eglė Bartaševičiūtė
Praėjusieji metai netapo išimtimi – Alytaus miesto gyventojai didžiausią gyventojų pajamų (GPM) paramos dalį – per 130 tūkst. eurų – skyrė asociacijai „Keturkojo viltis“. Neliko be paramos ir politinės partijos. Didžiausios paramos sulaukė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Šiai partijai skirta per 11 tūkst. eurų.
Skiriančių paramą mažėja
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pateiktais duomenimis, 2024 metais 19 tūkst. 81 rėmėjas įvairioms Alytaus apskrities organizacijoms skyrė daugiau nei 1 mln. 72 tūks. 671 eurą gyventojų pajamų mokesčio (GPM) paramos.
2023 metais paramos buvo skirta kiek mažiau – 1 mln. 32 tūks. 477 eurai, o skyrusių paramą daugiau – 21 tūkst. 10. Nuo 2021 metų (buvo 22 tūkst. 755 rėmėjai) stebima rėmėjų mažėjimo tendencija.
Praėjusiais metais alytiškiai daugiausiai pinigų – per 130 tūkst. eurų – skyrė asociacijai „Keturkojo viltis“. Antroje vietoje atsidūrė sporto klubas „Dziudo Simba“ (asociacija) – skirta 11 tūkst. 17 eurų. Trečioje – medžioklės ir žūklės klubas „Kadagiris“ (asociacija) – jai skirta per 9 tūkst. eurų.
Iš kitų paramą gavusių organizacijų daugiausia paramos sulaukė Alytaus miesto savivaldybės administracijos profesinė sąjunga – 4 tūkst. 231 euro. Manto Karmazos labdaros ir paramos fondas – 4 tūkst. 228 eurų. Bokso ir kikbokso klubas „Jotvingiai“ – 3 tūkst. 906 eurų.
Politinių partijų TOP trejetą sudaro TS-LKD – skirta 11 tūkst. 290 eurų, socialdemokratams – 5 tūkst. 216 eurų, Liberalų sąjūdžiui – 2 tūkst. 730 eurų.
Visuomenė sąmoningėja
„Dalis gautų pinigų bus skirta padengti skoloms, kurių yra susikaupę apie 30 tūkst., dalį skiriame komunaliniams mokesčiams, skirsime maistui, patalpų nuomai, einamosioms išlaidoms“, – kam bus skirti GPM gauti pinigai, paaiškino „Keturkojo vilties“ vadovė Roberta Bernatavičiūtė, pridurdama, jog tai ne visos asociacijos pajamos, visus metus sulaukiama paramos iš pavienių žmonių, organizacijų. „Kad veikla vyktų, kiekvieną mėnesį reikia 10–20 tūkst. eurų, todėl kiekvienas paaukotas euras yra svarus, jis gelbsti gyvybes“, – pabrėžė R. Bernatavičiūtė.
Anot R. Bernatavičiūtės, pastaruoju metu asociacija globoja 150 šunų ir 200 kačių – nuo gimusių prieglaudoje mažylių iki garbaus amžiaus senjorų, turinčių labai skaudžios gyvenimo ir nemeilės patirties. Katės įkurdintos Pirmajame Alytuje, Studentų gatvėje, o šunys – buvusioje geležinkelio stotyje.
Asociacijos vadovė apgailestavo, kad senjorai ar negalią turintys gyvūnai dažniausiai lieka nepastebėti, nes žmonės nori jaunesnių, sveikų. Todėl didžiausios išlaidos skiriamos senjorams.
„Džiaugiuosi, kad vis tik atsiranda žmonių, nors ir pavienių, kurie senjorams, ligoniukams suteikia namus. Tai labai didelės širdies žmonės, nes daugelis nenori savęs skaudinti, kad su augintiniu praleidus mėnesį kitą tenka atsisveikinti.
Turime programą „Senjoras senjorui“, tokiam žmogui apmokame už vaistus, jei jie būna reikalingi, nuvežame į kliniką, svarbiausia, jog gyvūnas galėtų gyventi ne prieglaudoje, o namuose. Jei vyresnio amžiaus žmogus nori jauno gyvūno, neskubame jo dovanoti, pirmiausia išsiaiškiname, ar jis turės galimybių“, – sakė R. Bernatavičiūtė.
Pašnekovės nuomone, gyvūnų prieglaudose būtų mažiau, jei jie būtų ženklinti. „Neretai pasitaiko, kad gyvūnai nuklysta nuo namų ir nepaisant to, kad socialiniuose tinkluose dalinamasi informacija apie tokį gyvūną, ne visi, ypač vyresnio amžiaus žmonės, žino, kur prapuolėlių ieškoti.
Neseniai pakliuvo du šuneliai, kadangi jie buvo ženklinti, iš karto pavyko surasti šeimininkus. Alytiškis savo augintinį pasiėmė tą pačią dieną, kito prapuolėlio šeimininkas atvažiavo iš Birštono. Jo augintinis buvo pradingęs nuo Velykų. Tai pavyzdžiai, kad ženklinimas veikia“, – pasakojo R. Bernatavičiūtė.
Alytus kol kas nenuskambėjo tokiomis liūdnomis istorijomis kaip nuo tilto numesto Pipiro, gyvo užkasto sužaloto Gauso, tačiau kitų negerovių netrūksta.
Yra daugintoja, kuri gyvena dviejų kambarių bute ir netinkamomis sąlygomis laiko gyvūnus. „Keturkojo viltis“ keturis kartus gelbėjo gyvūnus iš to buto. Penktą kartą važiavo „Nuaras“, turintis sutartį su savivaldybe. Pas minėtą moterį galima rasti balandžių, varnų, šunelių ir katinėlių. Namuose sukaupta gausybė daiktų. Gyvūnai nėra tinkamai prižiūrimi, dauginasi vieni su kitais.
„Alytiškė gyvūnus kergia vienus su kitais ir padavinėja kaip veislinius, bet neturinčius kilmės dokumentų. Ji veislinius gyvūnus perka, kai veisėjai parduoda kalytes, kurios jau negali atvesti naujų sveikų vadų. Nusiperka juos ir daugina, nepaisydama nei gyvūno sveikatos, nei galimų apsigimimų. Kadangi tokiu būdu moters įsigyti gyvūnai būdavo ženklinti, paėmus juos, pavykdavo surasti ankstesnius šeimininkus. Paaiškėdavo, kad jie nesitikėdavo, jog buvęs jų augintinis paklius į tokias sąlygas“, – apie daugintoją, kurios problemos nepavyksta išspręsti net per teismus, nes ji turi sveikatos sutrikimų, kalbėjo R. Bernatavičiūtė.
Jos nuomone, visuomenė sąmoningėja, į prieglaudą atvažiuoja mokytojos su mokinių grupėmis, ypač daug iš Druskininkų. Jaunoji karta supažindinama ne tik su prieglaudos gyventojais, bet ir sužino apie gyvūnų poreikius.
