Dainavos žodis

Kas iš tiesų vyksta hipodrome su skambia karalienės vardo iškaba?

Kai respublikinėje žiniasklaidoje perskaičiau žinią apie tai, kad Raseinių rajono savivaldybė su Respublikine lenktyninių žirgų lyga pasirašė koncesijos sutartį dėl Raseinių hipodromo nuomos penkiolikai metų į priekį, pirmoji į galvą atėjusi mintis buvo – et, rinkiminis vietos konservatorių triukas, siekiant pasigirti ir pamaitinti rinkėjus būsimais pažadais apie beprisikeliantį žirginį sportą rajone. Bet rinkimai baigėsi, konservatoriai Raseiniuose pralaimėjo (neišgelbėjo net jų mero viešas atsižadėjimas partijos vadų, kurie nesilaiko konservatoriškų vertybių), o Raseinių hipodromas su naujuoju operatoriumi jau planuoja būsimą žirginio sporto atgimimą Žemaitijoje. Hipodrome įrengtos dvi trasos – su žolės ir smėlio dangomis, erdvi, apie pusantro tūkstančio žiūrovų talpinanti tribūna, VIP ložė, arklidės, salė.

Raseinių hipodromas. (Aurimo Pališio nuotr.)

Už kaimynus, tegu ir tolimus, džiaugtis reikia. Tačiau ši žinia turėtų uždegti raudonus žibintus Lazdijų rajono politikų akyse. Raseinių hipodromo renesansas reiškia nuosprendį Lazdijų hipodromui, ambicingai vadinamam Dzūkijos hipodromu. Negelbės net karališkasis Elžbietos II vardas ir net jos dvaro arklidžių darbininku dirbusio vadinamojo žirgų lenktynių specialisto savireklama feisbukuose.

Prieš rašydamas šį tekstą, nepatingėjau panaršyti Lazdijų rajono savivaldybės teisiniuose dokumentuose ir paties Lazdijų sporto centro veiklos ir finansinėse ataskaitose. Liūdesys, mielieji, liūdesiuks

Žinau, žinau, uolūs dabartinės valdžios garbintojai tuoj ims rėkti, kad nevalia lyginti Lazdijų ir Raseinių hipodromų. Stop!

Kaip sako buvęs premjeras Butkevičius, nepalyginama, bet palyginkime. Abu hipodromai turi ilgametes veiklos tradicijas, tiksliau – abiejose savivaldybėse yra senos žirginio sporto vystymo tradicijos. Abi savivaldybės yra hipodromų savininkės, tiesa, Raseiniuose įsileido ir privatininką, kas yra sveikintina. Abu hipodromai sutvarkyti už europinių fondų lėšas. Taigi, atsižvelgiant, kad žirginio sporto infrastruktūros rinka yra maža, o ir tų varžybų – ne fontanai, prasidės arši kova dėl būsimų organizatorių. Dėl teisės rengti varžybas – kuo aukštesnio lygio, prestižiškesnes, tuo daugiau šansų, kuris išliks.

Respublikinė lenktyninių žirgų lyga turi teisę rengti ristūnų žirgų varžybas, o ir Raseinių hipodromo naujojo operatoriaus ambicijos perimti organizavimą ir konkūrų bei lygiųjų lenktynių varžybų organizavimą Lazdijų hipodromui iš tiesų piešia niūrią ateitį.

Prieš imantis galvoti, ką daryti, kad išgelbėtume Lazdijų hipodromo rentabilumą, reikia pasidairyti, kokia gi situacija yra tame pačiame Lazdijų sporto centre, kuris šiuo metu yra ir oficialus Lazdijų hipodromo operatorius. Atsivertus šios savivaldybės viešosios įstaigos įstatus, pirmas į akis krentantis akcentas yra įstaigos veiklos paskirtis. Nuo jos priklauso, kiek ir iš kokių šaltinių galima gauti pajamų. Taigi, pagrindinė paskirtis – ugdymas, neformaliojo ugdymo procesas, kas išvertus į žmonėms suprantamą kalbą iš biurokratinės reiškia, kad šitame centre jį lankantys asmenys dalyvauja ugdymo procese, taigi, ir turi gaut kažkokį to ugdymo baigimo pažymėjimą. Panašiai, kaip gauname lankydami darželį, mokyklą, gimnaziją ar persikvalifikavimo kursus. Įstaigos pernai metų veiklos ataskaitoje, kurią vos prieš porą savaičių vienbalsiai ir be jokių diskusijų patvirtino Lazdijų rajono savivaldybės taryba, aiškiai juodu ant balto nurodyta, kad įstaiga auklėtinių ugdymą vykdo septyniose šakose – stalo teniso, krepšinio, tinklinio, kūno rengybos, aerobinės gimnastikos, futbolo ir jėgos trikovės. Nė žodžio apie žirginio sporto ugdymą!

Garsiai jaunųjų raitelių treneriu pristatomas karalienės arklidžių darbininkas tėra įvardijamas „žirgų lenktynių specialistu“. O ir įstaigos struktūroje ši pareigybė priskiriama prie aptarnaujančio personalo – panašiai ten, kur valytojos, šėrikai, vairuotojai ir stalius. (Organizatorių nuotr.)

Vėliau supratau ir kodėl. Tam, kad įstaigos vykdoma veikla atitiktų Švietimo ir mokslo įstatyme numatytą ugdymo procesą, turi būti ne tik ugdytiniai, bet ir pedagogai. Sporto centro atveju – treneriai, turintys atitinkamą išsilavinimą ir pedagogo kvalifikacinius sertifikatus. Lazdijų sporto centre tokių trenerių yra lygiai nulis. Garsiai jaunųjų raitelių treneriu pristatomas karalienės arklidžių darbininkas tėra įvardijamas „žirgų lenktynių specialistu“. O ir įstaigos struktūroje ši pareigybė priskiriama prie aptarnaujančio personalo – panašiai ten, kur valytojos, šėrikai, vairuotojai ir stalius.

Kieno čia atsakomybė – leisti mažuosius žirginio sporto auklėtinius treniruotis pas asmenį, neturintį tam teisės verstis tokia veikla? Ne, mielieji, ne tėvų. Tėvų būtų tuo atveju, jei tai nebūtų savivaldybei priklausanti įstaiga. Šiuo atveju tai yra įstaigos vadovo ir jos dalininkų – savivaldybės tarybos, atstovaujamos išrinktųjų savivaldybės tarybos narių, rūpestis ir atsakomybė.

Neužtenka melžti biudžetą, kai nurašinėjami pinigai išlaidoms veiklai, kurios oficialiai centras net nevykdo. Neužtenka valdiškas arklides paversti pažįstamų turtingų arklininkų augintinių priežiūros tvartais. Neužtenka nemokamai naudotis infrastruktūra.

Paskutinis renginys, kuris buvo surengtas plačiajai visuomenei, Lazdijų hipodrome vyko pernai rugsėjį. Ne, ne itin aukšto lygio žirginio sporto varžybos – skrybėlaičių konkursas karalienės vardo suteikimo ceremonijos proga. Prisikeltų vienas ryškiausių žirgininkystės pradininkų ir puoselėtojų Lazdijų rajone a. a. Žūkas, botagu tokius peckelius per kupras iškočiotų – jau vien už tai, kad vietos dzūkus žirgininkus iš hipodromo išsivijo, nekalbant, kad bendruomenės turtą pavertė privilegijuotų draugelių kompanijos aptarnavimo vieta.

Apžvalgininkas

Dalintis:

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

traffix.lt

Taip pat skaitykite: