Dainavos žodis

Lietuvos savaitė

Lietuvos savaitės įvykių apžvalga.

Artimiausiu metu karinės grėsmės tikimybė išlieka nepakitusi, sako prezidento patarėjas

Kęstutis Budrys. (Luko Balandžio /BNS nuotr.)

Artimiausiu metu Lietuvai karinės grėsmės tikimybė lieka nepakitusi, tačiau reikia svarstyti visus scenarijus, sako prezidento patarėjas.

Tiek žvalgybos, tiek karinės žvalgybos vadovai savo ruožtu pabrėžia, kad Rusija ruošiasi ilgalaikei konfrontacijai su Vakarais.

„Galima konstatuoti, kad esminių didelių pokyčių vertinant artimiausio laikotarpio karines grėsmes Lietuvai nėra, tačiau, žinoma, tiesiogine karine grėsme visam Aljansui išlieka Rusija“, – antradienį po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio sakė prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.

Anot jo, VGT nariai sutarė, kad Lietuvai privalu planuoti įvairius veiksmus įvairių saugumo scenarijų atveju.

„Lietuvos saugumo situacija šiuo metu priklauso ne tik nuo karo Ukrainoje dinamikos, bet ir nuo įvykių kituose regionuose, ir globaliai. Taip bus ir ateityje“, – tvirtino prezidento patarėjas.

Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinis direktorius Darius Jauniškis tvirtino, kad nėra požymių, jog karas Ukrainoje būtų įšaldytas.

„Rusijos karas prieš Ukrainą išliks svarbiausiu veiksniu, kuris formuos regiono saugumo darbotvarkę. Mažai tikėtina, kad Rusijos agresija, tikslai ar strategija keisis. Matyt, ta situacija išliks tokia pati kaip praėjusiais metais“, – tvirtino jis.

Žvalgybos vadovo teigimu, Rusija sieks mažinti Vakarų paramą Ukrainai, tikėtina, toliau imsis dezinformacijos, branduolinio šantažo.

„Matome, kad Kremlius ruošiasi ilgalaikei konfrontacijai su Vakarais ir turi gana platų spektrą priemonių bei instrumentų, juos, neatmestina, naudos, kad mažintų Vakarų paramą Ukrainai“, – po VGT posėdžio žurnalistams sakė jis.

„Žinoma, bus panaudotos informacinės ir kibernetinės operacijos, ką stebime ir šiuo metu. Žinoma, branduolinis šantažas yra kaip viena iš tokių priemonių“, – pridūrė jis.

VSD direktoriaus teigimu, neatmestini ir incidentai NATO šalių teritorijose, inicijuoti Rusijos. 

Anot jo, tikėtinas ir aktyvesnis Kremliaus spaudimas Kaliningrado srities klausimais.

„Jie mato Kaliningradą kaip savo silpną dalį. Be jokios abejonės, galima tikėtis agresyvios retorikos iš jų būtent Lietuvos atžvilgiu dėl Kaliningrado situacijos“, – teigė D. Jauniškis.

Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktorius pulkininkas Elegijus Paulavičius sakė, kad šiuo metu pagrindinis Kremliaus režimo prioritetas – nepralaimėti karo Ukrainoje, todėl dabar ten telkiami didžiausi pajėgumai, o Rusijos sausumos pajėgų kiekis prie NATO sienų, tarp jų ir prie Lietuvos, yra gerokai sumažėjęs.

„Tačiau kiti Rusijos kariuomenės komponentai, tokie kaip laivynas, oro pajėgos, oro gynyba, išlieka regione iš esmės nesumažėję“, – teigė jis.

Anot E. Paulavičiaus, Rusija turi tikslą atkurti sumažėjusius pajėgumus Vakarų kryptimi, todėl planuoja ilgalaikį pajėgų didinimą. 

„Rusija vykdo du procesus vienu metu – telkia resursus Ukrainos kryptimi ir tuo pačiu metu kuria naujus pajėgumus ilgalaikei konfrontacijai su Vakarais“, – tvirtino jis.

VSD vadovas taip pat atkreipė dėmesį, kad neigiamą poveikį saugumo situacijai daro konfliktas Vidurio Rytuose, pasak jo, įtampa iš Vidurio Rytų keliasi ir į Europą.

„Tikėtina, kad terorizmo grėsmė Europoje augs, ir mes nesame apsaugoti lygiai taip pat“, – sakė D. Jauniškis.

Jo teigimu, kadangi šiemet Lietuvoje vyks treji rinkimai, prognozuojamas Kinijos žvalgybų dėmesys tam.

„Neabejojame, kad Kinijos žvalgyba sieks rinkti informaciją apie Lietuvoje vyksiančius rinkimus. Kinijos interesas yra pakeisti mūsų politinę kryptį Taivano atžvilgiu“, – sakė jis.

Antradienį posėdžiavusi VGT, be grėsmių vertinimo, dar svarstė divizijos kūrimo, jai reikalingų karinių įsigijimų klausimus.

Didinami šauktinių ribiniai skaičiai

Šauktiniai. (karys.lt nuotr.)

Prezidento patarėjas K. Budrys antradienį pranešė, kad už šalies gynybą atsakingi pareigūnai sutarė maždaug 2 tūkst. padidinti didžiausią galimą šaukiamų jaunuolių skaičių per metus.

Šiuo metu per metus pakviečiama tarnauti apie 3,8 tūkst. šauktinių.

„VGT pritarė judėjimui link visuotinio šaukimo“, – teigė K. Budrys.

Savo ruožtu A. Anušauskas pabrėžė, kad šis pokytis priklausys nuo to, kaip Seimui seksis patvirtinti KAM parengtą šaukimo reformą. Jis pabrėžė, kad šaukiamųjų skaičius didės palaipsniui.

Parlamentas praėjusių metų pabaigoje po pateikimo pritarė šauktinių reformai. Pagal naująjį variantą tarnauti būtų kviečiami mokyklą baigę 18–21 metų jaunuoliai, tarnybos atidėti nebūtų leidžiama aukštosiose mokyklose studijuojantiems jaunuoliams.

Įgyvendinus šiuos pokyčius, atsirastų galimybė vaikinams pasirinkti – tarnauti šešis arba devynis mėnesius.   

KAM tikisi, kad sukurta teisinė bazė leistų ateityje pereiti prie visuotinio šaukimo.

„Nuo 2025 metų šauktinių skaičius turėtų būti apie 5 tūkstančius. Kiekvienais metais numatomas tam tikras didėjimas“, – sakė ministras.

Jis pabrėžė, kad tam bus reikalinga papildoma ginkluotė, ekipuotė, aprūpinimas.

Devynių mėnesių trukmės nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą Seimas atnaujino 2015 metais, reaguodamas į Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją.

VSAT: trys ginkluoti Baltarusijos pasieniečiai įžengė į Lietuvos teritoriją

(pasienis.lt nuotr.)

Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) antradienį pranešė, kad Ignalinos rajone trys ginkluoti Baltarusijos pareigūnai iš savo šalies įžengė į Lietuvos teritoriją iki pustrečio metro.

Pasak VSAT, paėję prie Lietuvos pusėje įrengto fizinio barjero jie grįžo atgal. Tarnyba teigia, kad šis įvykis buvo stebimas ir kontroliuojamas reaguoti pasirengusių Lietuvos pasieniečių.

Tris Baltarusijos pusėje patruliavusius ginkluotus šios šalies pasieniečius per sienos stebėjimo sistemą užfiksavo Vilniaus pasienio rinktinės Puškų pasienio užkardos pareigūnai. 

Pasak VSAT, Baltarusijos pareigūnai savo teritorijoje palei sieną per sniego pusnis pirmadienį ėjo ties Ignalinos rajono Vaitiškės kaimu. Lietuvos pasieniečių per kameras stebimi baltarusiai priėjo savo pusėje esantį užsnigtą aplūžusį patrulių tiltelį, pasuko ir perėjo sienos liniją. 

„Įžengę į Lietuvos pusę iki pustrečio metro, baltarusiai pradėjo eiti tarp įrengto fizinio barjero, kuris užkerta kelią toliau patekti į Lietuvos gilumą, ir sienos linijos. Į šią vietą tuoj pat buvo sutrauktos Puškų užkardos pasieniečių pajėgos, tačiau incidentui nesivystant jų įsikišimo neprireikė“, – rašoma VSAT pranešime.

Pasak pasieniečių, situacija buvo kontroliuojama, o toliau į Lietuvą įžengti Baltarusijos pareigūnams nebuvo galimybių ir dėl Lietuvoje esančio fizinio barjero, ir dėl VSAT pajėgų pasirengimo reaguoti.

Pasieniečių teigimu, šiuo metu renkama medžiaga ir sprendžiamas klausimas dėl ikiteisminio tyrimo dėl neteisėto valstybės sienos perėjimo pradėjimo, VSAT Vilniaus pasienio rinktinės vadas dėl šio įvykio kreipėsi į atitinkamą Baltarusijos sienos įgaliotinį.

Pernai balandį pasieniečiai fiksavo du panašius incidentus Šalčininkų ir Švenčionių rajonuose.

T. Povilauskas: vidutinė metinė infliacija šiemet gali siekti 2 proc.

Tadas Povilauskas. (R. Lukoševičiaus / BNS nuotr.)

Pasiteisinus prielaidoms dėl energetikos kainų, vidutinė metinė infliacija Lietuvoje šiemet gali pasiekti 2 proc., sako SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. 

SEB antradienį 0,8 punkto iki 2 proc. sumažino 2024 metų vidutinės metinės infliacijos prognozę. Kitais metais infliacija turėtų siekti 2,7 proc. Pernai gruodį ji siekė 9,1 procento. 

„Jei liks prielaidos dėl energetikos kainų, ko tikimės, įmanoma, kad šiemet vidutinė metinė infliacija sieks 2 procentus“, – prognozių pristatyme antradienį teigė T. Povilauskas.  

„Tai (prognozės sumažinimas – BNS) susiję su praėjusių metų pabaiga ir matosi defliacija prekių rinkoje pakankamai stipriai“, – pridūrė jis. 

Anot analitiko, nuo sausio dalis kainų padidėjo dėl valdžios sprendimų, tai įskaičiuota ir prognozėse – sausį infliacija bus stebima dėl augusių akcizų, padidinto pridėtinės vertės mokesčio restoranams ir kavinėms, kurie, tikėtina, didins kainas. Tačiau, pasak T. Povilausko, tai bendro infliacijos vaizdo nepakeis.

Pasak jo, labiausiai augs paslaugų kainos, nepaisant, kad jų augimas irgi yra sulėtėjęs.

„Pikas metinės paslaugų infliacijos buvo ties beveik 15 proc., o metų pabaigoje buvo šiek tiek mažiau nei 6 proc., šiemet tikimės vidutinės paslaugų kainų infliacijos virš 5 proc., nes darbo kaštai didėja, todėl normalu, kad su klientais paslaugų sektoriuje dirbantis verslas savo įkainius pakėlė arba kelia ir kels“, – sakė T. Povilauskas.

„Kiek nukentės klientai ir kiek jie bus pajėgūs tą sugerti, pažiūrėsime“, – pridūrė jis. 

Ekonomisto vertinimu, yra daug prielaidų, kad vidutinė elektros kaina Lietuvos zonoje bus mažesnė nei pernai.

„Drąsiau galima kalbėti apie žemesnę nei 90 eurų, gal net 80 eurų už megavatvalandę vidutinę elektros kainą šiemet“, – sakė T. Povilauskas. 

Anot jo, naftos kainos prognozė nekeičiama, ji vidutiniškai šiemet turėtų siekti 85 JAV dolerius už barelį, degalų kainos taip pat turėtų išlikti panašios kaip ir pernai. 

Šiemet Lietuvoje kilo beveik perpus daugiau gaisrų, žuvusiųjų – trečdaliu daugiau

(BNS nuotr.)

Per pirmąsias tris sausio savaites Lietuvoje kilo beveik perpus daugiau gaisrų, lyginant su pernai tuo pačiu laikotarpiu, žuvusiųjų – trečdaliu daugiau.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per pirmąsias tris šių metų savaites šalyje kilo 637 gaisrai, juose žuvo devyni žmonės, o 25 gyventojai patyrė traumų, antradienį pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Pernai sausį per tą patį laikotarpį kilo 452 gaisrai ir žuvo šeši žmonės, šiemet gaisrų 40,93 proc., o juose žuvo žmonių 33,3 proc. daugiau.

„Atsižvelgdami į didėjantį gaisrų bei juose žūstančių žmonių skaičių, norime įspėti gyventojus, kad laikytųsi priešgaisrinės saugos reikalavimų ir atkreiptų dėmesį į tinkamą kietojo kuro krosnių, dūmtraukių įrengimą ir naudojimą, elektros instaliaciją ir kitus įrenginius, dėl kurių gali kilti gaisras“, – sako departamento direktoriaus pavaduotojas Giedrius Sakalinskas.

Jis primena, kad veiksmingiausias būdas pasirūpinti turto saugumu ir artimųjų sveikata bei gyvybėmis yra dūmų detektorių įsirengimas.

„Būtent dūmų detektorius perspėja žmogų apie kilusį gaisrą ir gali apsaugoti nuo gresiančios nelaimės. Tuo labiau kad gaisrai dažniausiai kyla nakties metu, kai jų tikimasi mažiausiai“, – sako G. Sakalinskas.

Šiemet miestuose žuvo trys žmonės (33,3 proc.), o miesteliuose bei kaimo vietovėse – šeši (66,6 proc.), t. y. kaimiškose vietovėse gaisruose žuvo du kartus daugiau žmonių nei miestuose.

Pagrindinės šiais metais kilusių gaisrų priežastys – krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimai, dūmtraukių gedimai, neatsargus žmogaus elgesys, elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai.

Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai kasmet rengia gaisrų prevencijos akcijas, per jas lankomi gyventojai, aiškinama autonominių dūmų detektorių įsirengimo būtinybė, saugaus elgesio buityje taisyklės, skatinama reguliari šildymo įrenginių, krosnių priežiūra, dūmtraukių valymas.

G. Nausėda: bendros pratybos su Lenkija vyks Suvalkų koridoriuje, svarstomas balandis

A. Duda ir G. Nausėda. (Pauliaus Peleckio / BNS nuotr.)

Bendros karinės pratybos su Lenkija vyks Suvalkų koridoriuje, svarstomas balandžio mėnuo, interviu naujienų portalui „Delfi“ patvirtino Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda.

„Aš labai džiaugiuosi, kad Lenkijos prezidentas tikrai gyvai atsišaukė į tą norą turėti bendras pratybas šiame žemės plote, vadinamame Suvalkų koridoriuje. Mes jau kalbamės ir apie labai konkretų terminą, galbūt, tai galėtų įvykti balandžio mėnesį“, – pirmadienį paskelbtame interviu sako G. Nausėda.

Apie bendras Lietuvos ir Lenkijos pratybas buvo pranešta sekmadienį kaimyninės šalies prezidento Andrzejaus Dudos (Andžejaus Dudos) vizito metu, tačiau tikslesnis jų laikas ir vieta nedetalizuoti.

A. Duda interviu „Delfi“ teigė, kad Lenkija į Suvalkų koridoriaus apginamumą žiūri labai rimtai ir šiuo klausimu jau imtasi priemonių.

„Pastaruosius metus atkuriame Lenkijos gynybines galimybes būtent rytinėje mūsų šalies dalyje, būtent ten yra kuriami nauji daliniai, atkuriamos galimybės tų dalinių, kurie visą laiką buvo Bartošycėje, Grajeve, kitose vietovėse, stiprinamas Lenkijos karinis dalyvavimas, taip pat stiprinama sienos apsauga“, – sakė Lenkijos prezidentas A. Duda.

Paskutinį sykį Lietuvos ir Lenkijos karinės pratybos buvo surengtos pernai liepos pradžioje Klaipėdoje, Danės upėje. Čia abiejų šalių specialiųjų operacijų kariai treniravosi vaduoti užimtą kritinę infrastruktūrą.

A. Duda per spaudos konferenciją sekmadienį Prezidentūroje sakė, kad Suvalkų koridorius yra „tas regionas, kuriam reikalingas ypatingas dėmesys, ypatingas tos vietos stebėjimas“.

Suvalkų koridoriumi vadinamas maždaug 100 kilometrų pločio Lietuvos ir Lenkijos pasienio ruožas, kuris iš vakarų ribojasi su Rusijos Karaliaučiaus kraštu, o iš rytų – su Baltarusija.

Seimo narys R. Žemaitaitis pranešė sieksiantis prezidento posto

Remigijus Žemaitaitis. (Pauliaus Peleckio / BNS nuotr.)

Neseniai įsteigtos partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas, Seimo narys, kuriam dėl antisemitizmo pradėtas apkaltos procesas, Remigijus Žemaitaitis paskelbė sieksiantis kandidatuoti į prezidentus.

„Po ilgų svarstymų bei diskusijų su savo komanda gavęs savo komandos pritarimą bei palaikymą, kandidatuoju ir bandau jėgas 2024-ųjų Lietuvos prezidento rinkimuose!“ – savo paskyroje „Facebook“ paskelbė politikas.

Jis teigė norįs išjudinti daugiau žmonių dalyvauti rinkimuose. 

„Man nepatinka, kad valdžioje nėra vietos visuomenės interesams. Tai pražūtinga šaliai. Lai bankininkai grįžta į bankus, kariai ir policininkai – į tarnybą, narkomanai lai keliauja į reabilitaciją, netradicinių orientacijų puoselėtojai lai atstoja nuo mūsų vaikų. Tegul naujasis šalies vadovas būna vertas savo tautos, o tauta lai turi tikrą šansą pasirinkti!“ – pareiškė R. Žemaitaitis.

Kad taptų kandidatu į prezidentus, politikas dar turės surinkti 20 tūkst. jo kandidatūrą remiančių rinkėjų parašų, sumokėti užstatą, pateikti būtinus dokumentus.

Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks gegužės 12 dieną.

Šiam Seimo nariui prokurorai nori pateikti įtarimus dėl viešo tyčiojimosi, žmonių grupės niekinimo ir neapykantos skatinimo prieš žydų tautybės žmones, o Seimas yra paprašęs Konstitucinio Teismo išvados, ar R. Žemaitaitis nesulaužė priesaikos ir šiurkščiai nepažeidė Konstitucijos savo pasisakymais apie žydus.

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė sausį kreipėsi į Seimą su prašymu panaikinti R. Žemaitaičio teisinę neliečiamybę.

Anot prokuratūros, turimi duomenys leidžia manyti, kad R. Žemaitaitis socialiniame tinkle „Facebook“ skelbė antisemitinius tekstus, kuriuose viešai tyčiojosi, niekino ir skatino neapykantą prieš žydų tautybės žmonių grupę. 

Konstitucinis Teismas pernai gruodį priėmė nagrinėti Seimo kreipimąsi dėl galimo R. Žemaitaičio priesaikos sulaužymo ir Konstitucijos pažeidimo.

Seimo nuomone, parlamentaras 2023 metų gegužės 8, gegužės 9, birželio 13 ir birželio 14 dienomis paskelbė antisemitinius, tautinę nesantaiką kurstančius įrašus socialiniame tinkle „Facebook“ bei visuomenės informavimo priemonėse ir tokiais savo veiksmais galimai sulaužė Seimo nario priesaiką bei šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

Apkalta R. Žemaitaičiui inicijuota dėl tokių jo įrašų: „Pasirodo be Putino dar vieni gyvuliai atsirado Pasaulyje – IZRAELIS“, „Mes, Lietuvių tauta, niekada neturi(me) pamiršti žydų ir rusų, kurie labai aktyviai prisidėjo prie mūsų TAUTOS NAIKINIMO!“, „Gal kitą kartą Izraelis numes bombą ant palestiniečių ligoninės su prierašu susprogdinome, nes bijojome, kad jie mus puls <…> AŠ JUMS NORIU SUTEIKTI ŠANSĄ, MIELI IZRAELIO ŽYDAI, ATSIPRAŠYTI PALESTINOS IR E, UŽ JŪSŲ ŠLYKŠČIUS VEIKSMELIUS SVETIMOJE ŠALYJE. Ir pasikartosiu „Po tokių įvykių, nelieka nuostabos, kodėl gimsta tokie pasakymai: Lipo žydas kopėčiom ir nukrito netyčiom. Imkit, vaikai, pagaliuką ir užmuškit tą žyduką“ ir kiti.

V. Sinkevičius ves demokratų sąrašą Europos Parlamento rinkimuose

V. Sinkevičius. (Pauliaus Peleckio / BNS nuotr.)

Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius ves Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ sąrašą birželį vyksiančiuose Europos Parlamento (EP) rinkimuose.

„Taip, partija patvirtino, rekomendavo valdybai, kad aš būčiau pirmas numeris partijos sąraše“, – šeštadienį po partijos tarybos posėdžio BNS patvirtino V. Sinkevičius.

Jis taip pat patvirtino įstojęs į demokratų partiją.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ skyriai kandidatais į Europos Parlamentą iškėlė 23 politikus, tarp jų – eurokomisarą V. Sinkevičių. Jis su partijos lyderiu Sauliumi Skverneliu ir rinkimų štabo vadovu Luku Savicku surinko daugiausia balsų partijoje.

Šio kandidatų sąrašo reitingavimas numatomas vasario 12 dieną vyksiančiame valdybos posėdyje. Jame taip pat bus pristatyta išsami partijos programa EP rinkimuose, pagrindiniai siekiai ir vizija.

Europos Parlamento rinkimai vyks birželio 9 dieną.

Dujų balionų virtuvėse keitimui – dar 3,8 mln. eurų

(Kęstučio Vanago / BNSnuotr.)

Maisto gamybai naudojamų dujų balionų pakeitimui elektrinėmis viryklėmis arba centralizuotai tiekiamomis gamtinėmis dujomis šiemet skirta 3,8 mln. eurų paramos.

Nuo kitų metų pradžios trijų aukštų ir didesniuose daugiabučiuose namuose dujų balionai negalės būti naudojami, todėl gyventojai raginami juos pasikeisti ir pasinaudoti valstybės parama, pranešė Energetikos ministerija.

Viceministrė Inga Žilienė sako, jog 2020 metais pradėta paramos priemonė sulaukia didelio gyventojų aktyvumo.

„Per ketverius metus su valstybės parama elektrinėmis viryklėmis arba centralizuotai tiekiamomis dujomis pakeista daugiau kaip 32 tūkstančiai dujų balionų“, – pranešime sakė viceministrė.

Iš viso 2020–2023 metais nesaugių dujų balionų keitimui alternatyviais energijos šaltiniais daugiabučiuose skirta beveik 27 mln. eurų. Parama pasinaudojo 1478 daugiabučių 58 savivaldybėse, dar 200 daugiabučių atstovų jau kreipėsi paramos arba yra pradėję keisti dujų balionus.

Jų daugiabučiuose jau nebeliko Joniškio, Kelmės, Elektrėnų, Jonavos rajonų savivaldybėse. 

Keičiant dujų balioną, vienam butui valstybė skiria iki 726 eurų paramos: daugiabučių namų vidaus tinklų įrengimui ar pertvarkymui laiptinėse bei bendros paskirties patalpose – iki 242 eurų, namo butų elektros instaliacijos ar dujų sistemos pertvarkymui – iki 242 eurų, taip pat elektrinės arba dujinės viryklės įsigijimui – iki 242 eurų.

Parengta pagal BNS ir „Dzūkų žinių” informaciją 

Dalintis:

Rašyti komentarą

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

traffix.lt

Taip pat skaitykite: