Dainavos žodis

Audronės „Bičiulių“ duonos legenda

Audronė Bernackienė iš Naujosios Kirsnos kaimo Lazdijų rajone naminę duoną kepa jau 15 metų.

Dineta Babarskienė

Šv. Agotos dieną – Duonos dieną minėsime vasario 5-ąją. Šią dieną nuo senų senovės yra šventinama duona, tikima, kad ji padės apsisaugoti nuo gaisrų ir kitokių nelaimių. Katalikai švenčia Šv. Agotos dieną, per kurią nuo senų senovės namuose iškeptą duoną neša šventinti į bažnyčią. Ši tradicija gyva daugybę šimtmečių – nuo trečiojo amžiaus.

O kada gi lietuviai pradėjo valgyti duoną? Šaltiniai skelbia, kad mūsų kraštuose duona buvo kepama nuo pirmųjų amžių po Kristaus. Tradicija išliko iki šių dienų: dar yra šeimininkių, kurios ir šiais laikais kepa duoną namuose.

Raugą saugo 15 metų

Duona kepama ir šiais laikais, nors parduotuvėse jos daugybė ir visokiausios. Audronė Bernackienė iš Naujosios Kirsnos kaimo naminę duoną kepa jau 15 metų. „Aš nesugadinusi to pirminio raugo. Jį labai saugau“, – teigia moteris. Iš kur gavo šio raugo naminei duonai, jau nė pati nemena.

Tiesa, kepėja sako, kad jos kepama duona nėra ta tikroji – ruginė – duona, tai labiau sveikuoliška duona, tinkama ir šventėms, ir kasdieniam stalui. „Mano duona nėra ta tradicinė – senovinė, bet labai skani. Dabar, kai žiema, šalta, pūga už lango, aš visada kepu duoną. Visi namai kvepia namine duona. Man šilti, jaukūs namai asocijuojasi su namuose gaminamu maistu, o jei dar namuose kepama naminė duona, tai išvis puiku. Ir nesvarbu, kokia ta duona, svarbiausia, kad mano rankomis ji minkyta, be jokių pridėtinių dalykų. Man ji – šventa, tai mano duona“, – su meile apie savo duonelę kalba Audronė. Perka duoną parduotuvėje Audronė tik vienu atveju: jei pritrūksta savo keptos, naminės duonos. „Stengiuosi, kad niekad nepritrūktų, bet kartais vis tik pritrūksta“, – neslepia. O pritrūksta tik todėl, kad Audronė – mėgėja pasidalinti.

Audronė kepa „Bičiulių“ duoną

„Iškepu didelį kepalą. Man jo būna per daug. Tad aš supjaustau juostelėmis maždaug 5 centimetrų pločio, kartais ir daugiau. Tokius gabalėlius išdalinu“, – pasisako ji. Duoda kaimynams, artimiesiems, į darbą nusineša. Audronė savo duonai ir pavadinimą yra sugalvojusi. „Tai „Bičiulių“ duona“, – sako ji. Prisipažįsta, kad ji visiems pasakoja šitą, kaip pati vadina, legendą apie savo duoną. „Esu labai išgarbinusi savo duoną. Daug pasakoju ir visi tiki“, – neslepia ji.

Sako, kad šitos duonos skonį visada galima pakeisti. „Vieną kartą galima įdėti daugiau moliūgų sėklų, kitą kartą – saulėgrąžų, o galima iškepti išvis be jokių papildomų sėklų. Tik raugas, miltai ir sėlenos. Kmynų ant viršaus daug pabarstau“, – dėsto.

Jei užsimaišo iš vakaro, tada kepa ryte, jei ryte maišo, tada vakare kepa. „Turi 12 valandų pastovėti užmaišyta“, – konstatuoja. O kai iškepa, tada labai gausiai aptepa sviestuku. „Tada mano duonelė įgauna sviesto skonį, būna minkšta pluta“, – giria duonelę kepėja. Vasarą deda ant dugno ajerų. „Tada dar ji ir ajerais kvepia“, – priduria. Paklausta, iš kur ji savo apylinkėse dar suranda ir ajerų, sako, kad žino vieną vietelę. „Lopiškiuose yra tokie kemsynai, kur dar galima rasti ajerų“, – išduoda paslaptį ji, pridurdama, kad šiais laikais net ajerų jau sunkoka rasti.

Raugą dovanoja visiems norintiems

„Kas paprašo, duodu raugo, patariu, kaip kepti, recepto neslepiu“, – sako kepėja. Raugo „vaikučius“ yra išdalijusi po visą Lietuvą. „Dabar tokią duoną kepa ne tik mūsų krašte, bet ir Žemaitijoje. Kur tik turiu giminių ar bičiulių, ten ir kepa. Kudirkos Naumiestyje, Rietave“, – vardija ji. Kas paragauja, prašo raugo, kiti nori, kad pati Audronė iškeptų tokios duonos. „Mano giminaitė dirba ligoninėje Kėdainiuose, tai ji kepa, vaišina namine duona iš mano duoto raugo. Sakė, daug norinčių tokios naminės duonos“, – džiaugiasi Audronė.

Bet ar kitai šeimininkei gali pavykti išsikepti tokios pat skanios duonos kaip Audronės? „Drąsiai“, – iškart atsako pašnekovė. Ją netgi kviečia į edukacijas, kad ji pamokytų, kaip išsikepti tokios naminės duonos. „Lengvai, paprastai užmaišoma ši duona. Pavyks kiekvienai. Tik reikia labai norėti. Vienai vienaip išeis, kitai kitaip, bet tikrai pavyks“, – sako patyrusi kepėja. Tiesa, Audronė pastebi, kad jos mamos kepta duona kitokia nei jos. „Ji man visada sako, kad aš jai ne viską pasakau, todėl jai gaunasi kitokia“, – juokiasi pasakodama Audronė. Priežastis paprasta. „Kiekviena įdeda dalelę meilės ir šilumos. Nuo to duonos skonis irgi priklauso“, – teigia Audronė.

Ši duona labai tinka ir svečiams pasitikti. „Pagal seną paprotį svečiai pasitinkami su duona. Esu taip dariusi“, – prisipažįsta Audronė.

Kepė lietuvišką duoną Švedijoje, Olandijoje, Danijoje

„Raugo „vaikutį“ vežuosi visur, kur keliauju, kur tuo metu gyvenu“, – prisipažįsta A. Bernackienė. Duonos raugo „vaikutis“ pabuvojo ir Švedijoje, ir Olandijoje, ir Danijoje. Audronei teko šiose šalyse gyventi ir dirbti. Ir ten ji kepė lietuvišką duoną. „Tokios jie neturi. Jų duona kaip mūsų parduotuvėse, ta vadinama „forminė“ – sumuštinių duona“, – paaiškina. Moteriai neteko matyti, kad kas ten užsiimtų kepti naminę duoną. „Danijoje viena moteris man net pasakė, kad čia ne duona, o pyragas, kai paragavo mano iškeptos duonos“, – prisimena Audronė. Bet jai taip patiko lietuviškos duonos skonis, kad ši užsiprašė iškepti tokios duonos kiekvieną savaitgalį. Tad lietuvaitė Danijoje kepdavo lietuvišką naminę duoną kiekvieną savaitgalį. „Jų šeimynai iškepti lietuviškos duonos buvo mano darbas“, – sako Audronė. Anksti atsikėlusi, pirmiausia imdavosi duonos kepimo. „Prasidarydavau langus, o gyvenau daugiabutyje, tai visas kvartalas kvepėdavo lietuviška duona“, – prisimena.

Naminė duona skaniausia su medumi

Duona labai skani su medumi. „Oi, skani“, – patikina. Ir su sviestu naminiu tinka. „Ant karštos duonos riekės užsidedi sviesto, šis tirpsta, bėga. Kosmosas kažkoks, skonis neišpasakytas. Aš visada pirmiausia atsipjaunu tą vadinamą „užpentuką“ – kriaukšlę. Per visą kepalą nusipjaunu, užsidedu ant jo sviesto ir suvalgau, pilna burna valgau“, – pasakoja Audronė. Prisipažinsiu: net seilė tįsta beklausant. Pati kepėja labiausiai mėgsta valgyti tik ką iškeptą, dar karštą duoną. Tokia pasimėgauti tenka gan dažnai, mat kepa maždaug kas dvi savaites. „Kad raugas man nesugestų, todėl kepu dažnai, nors jis gali stovėti ir ilgėliau. Apie mėnesį gali stovėti – nesugenda. Tik laikyti reikia šaldytuve“, – atkreipia dėmesį ji.

Ir dar. Audronė kepa ne tik duoną, bet ir labai skanius šakočius. Tik apie tai jau kitą kartą. Laukite tęsinio.

Dalintis:

Rašyti komentarą

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

traffix.lt

Taip pat skaitykite: