Lietuvos savaitės įvykių apžvalga.
VTEK: miuzikle už ambasados lėšas lankęsi G. Nausėda ir E. Bajarūnas supainiojo interesus
Miuzikle už ambasados pinigus lankęsi prezidentas Gitanas Nausėda ir ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Eitvydas Bajarūnas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą, antradienį nusprendė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK).
Komisija nustatė, kad G. Nausėdos ir E. Bajarūno apsilankymas buvo privataus pobūdžio, o už jį sumokėta ambasados lėšomis.
Atlikusi tyrimą, komisija nusprendė, kad G. Nausėda pasinaudojo savo statusu ir padėtimi asmeninei naudai – bilietams į spektaklį – gauti, o bilietus jam ir jo žmonai pripažino neteisėta dovana, kurią priimti draudžia minėtas įstatymas.
„Pagrindinės aplinkybės yra tokios, kad 2023 metų balandžio 25 dieną Prezidentūra kreipėsi į ambasadą su prašymu, cituoju: Vakare būtų gerai koks nors kultūrinis elementas prezidentui su ponia“, – žurnalistams sakė VTEK pirmininkas Gediminas Sakalauskas.
Pasak jo, tuomet ambasada pateikė kelis variantus, tarp jų ir „Operos Fantomą“, kuriame galiausiai šalies vadovas ir apsilankė.
„Komisija (…) nustatė, kad šis renginys buvo privataus pobūdžio, jame nevyko jokie oficialūs susitikimai su kitų šalių atstovais ar vadovais. Tai reiškia, kad už tokius renginius reikia apsimokėti asmeninėmis lėšomis“, – kalbėjo G. Sakalauskas.
VTEK vadovas pabrėžė, kad už tokį pažeidimą konkrečios atsakomybės nėra numatyta prezidentui ir Seimo nariams.
Tuo metu E. Bajarūnas pažeidė įstatymo nuostatas, įpareigojančias nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas. Šios nuostatos taip pat draudžia tarnybines pareigas ir tarnybinį statusą naudoti asmeninei naudai gauti bei naudotis ir leisti kitiems naudotis valstybės ar savivaldybių valdomu turtu ne tarnybinei veiklai.
„Ambasadorius pagal įvairius teisės aktus privalo užtikrinti, kad valstybės lėšos nebūtų naudojamos asmeniniams tikslams ir neturi leisti naudotis tomis lėšomis kitiems asmenims. To jis nepadarė, todėl buvo konstatuotas įstatymo pažeidimas“, – teigė VTEK vadovas.
Anot jo, dėl šio pažeidimo ambasadorius vienerius metus negali būti skatinamas, priimamas, perkeliamas į lygiavertes ar aukštesnes pareigas.
„Šitą nuostatą turi užtikrinti užsienio reikalų ministras“, – kalbėjo G. Sakalauskas.
Šiuo metu E. Bajarūnas yra grąžintas į Vilnių konsultacijoms.
VTEK savo tyrime vertino, ar dalyvavimas renginyje pernai pavasarį buvo tiesiogiai susijęs su prezidento ir ambasadoriaus tarnybinių pareigų atlikimu.
Pernai pavasarį G. Nausėdai lankantis Londone, ambasadorius Jungtinėje Karalystėje E. Bajarūnas pakvietė jį su sutuoktine į miuziklą „Operos Fantomas“, o bilietus nupirko už ambasados pinigus. Vėliau ambasadorius teigė, kad tai buvo nesusipratimas, kurį ištaisė ir sumokėjo iš savo lėšų.
Pats šalies vadovas anksčiau antradienį teigė nemanantis, jog supainiojo interesus.
„Ar aš turėčiau prieš eidamas į kiekvieną renginį klausti, kas kviečia, iš kokių šaltinių ir paduoti visą klausimų sąrašą ir tik tada nuspręsti? Žinote, aš neturiu šitiek laiko ir kartais esu kviečiamas spontaniškai“, – sakė jis.
Tuo metu G. Sakalauskas tvirtino, kad išties G. Nausėda „neturi domėtis kiekviena detale, bet yra komanda, kuri jam padeda ir turėtų išaiškinti visas aplinkybes“.
Minimali alga pernai Lietuvoje – didžiausia Baltijos šalyse
Minimali alga pernai Lietuvoje buvo didžiausia Baltijos šalyse, skelbia Valstybės duomenų agentūra.
Anot jos, pernai minimali alga Lietuvoje siekė 840 eurų iki mokesčių, Latvijoje – 620 eurų, Estijoje – 725 eurus. Lietuvoje ji didėjo 15 proc., Estijoje – 10,9 proc., Latvijoje 24 procentais.
Vien trečiąjį ketvirtį Lietuvoje minimali alga siekė 41,9 proc., Estijoje ir Latvijoje – 40 proc. vidutinio darbo užmokesčio iki mokesčių.
Išankstiniais vertinimais, pernai spalį ketvirtadalis visų šalies ūkio darbuotojų uždirbo 762 eurus ir mažiau, kiti 25 proc. darbuotojų gavo nuo 762 iki 1005 eurų, kitas ketvirtadalis darbuotojų uždirbo nuo 1005 iki 1410 eurų, likę – daugiau nei 1410 eurų, atskaičius mokesčius.
Pernai šalies ūkyje vidutinis darbuotojų (mokėjusių mokesčius „Sodrai“) skaičius siekė apie 1,359 mln. ir, palyginti su 2022 metais, padidėjo 12,5 tūkst.
Daugiau nei du trečdaliai (73,6 proc., arba 1,374 mln.) darbuotojų dirbo privačiajame sektoriuje. Viešajame sektoriuje dirbo mažiau nei trečdalis (26,4 proc., arba 358,6 tūkst.) darbuotojų.
Gyventojams – dar 4 mln. eurų šilumos siurblių įsirengimui
Artimiausiu metu gyventojai vėl galės kreiptis paramos iškastinio kuro katilų pakeitimui Vidurio ir Vakarų Lietuvoje. Tam numatyti papildomi 4 mln. eurų Europos Sąjungos lėšų.
Pasak energetikos viceministrės Ingos Žilienės, už šias lėšas bus įdiegta 12 megavatų (MW) papildomų netaršių atsinaujinančių energijos išteklių šilumos gamybos pajėgumų.
Vidurio ir Vakarų Lietuvos gyventojai, kurie nori pasikeisti iškastinį kurą naudojančius katilus oras-vanduo šilumos siurbliais, galės pateikti paraiškas Lietuvos energetikos agentūrai, pranešė Energetikos ministerija.
Taip pat planuojama remti ir oras-oras šilumos siurblius, kuriuos bus galima diegti pastatuose, neturinčiuose centrinio šildymo.
Asmenys, gyvenantys individualiuose namuose, neprijungtuose prie centralizuotos šilumos tiekimo sistemos, galės keisti iškastinį kurą naudojančius katilus į naujus 5 klasės biokuro katilus arba šilumos siurblius su akumuliacinėmis talpomis arba be jų bei netaikomas reikalavimas išmontuoti senus keičiamus katilus.
Nedarbo lygis Lietuvoje pernai augo 0,9 punkto iki 6,8 proc.
Praėjusiais metais nedarbo lygis Lietuvoje buvo 6,8 proc. – 0,9 proc. punkto didesnis nei 2022 metais.
Pernai buvo 1,441 mln. užimtų gyventojų – 20,3 tūkst., arba 1,4 proc. daugiau nei 2022 metais. Šalyje buvo 105,5 tūkst. bedarbių – 16,2 tūkst., arba 18,1 proc. daugiau, o ekonomiškai neaktyvių 15 metų ir vyresnių gyventojų skaičius siekė 904,3 tūkst. – 12,1 tūkst., arba 1,4 proc. daugiau, skelbia Valstybės duomenų agentūra.
Ilgalaikio nedarbo lygis per metus išliko toks pat ir siekė 2,3 procento.
Žemės ūkio produkcijos vertė ir supirkimo kainos pernai mažėjo
Žemės ūkio produkcijos vertė to meto kainomis praėjusiais metais sumažėjo 3,1 proc., išankstinius duomenis skelbia Valstybės duomenų agentūra.
Jos duomenimis, augalininkystės produkcijos vertė sumažėjo 5,2 proc., gyvulininkystės produktų didėjo 1,3 proc.
Žemės ūkio produktų supirkimo kainos per metus sumažėjo 18,9 proc. Augalininkystės produktų supirkimo kainos sumažėjo 24,4 proc., gyvulininkystės produktų – 9,8 proc.
Labiausiai smuko rapsų, ankštinių augalų, javų (atitinkamai 31,2, 30,4 ir 26,7 proc.), iš gyvulininkystės produktų – pieno (28,3 proc.), galvijų (5,2 proc.) supirkimo kainos.
Lietuvos prekių eksportas pernai mažėjo 10,5 proc., importas – 13,6 proc.
Lietuvos prekių eksportas per visus 2023 metus siekė 39,7 mlrd. eurų – 10,5 proc. mažiau nei prieš metus, o importas siekė 45,4 mlrd. eurų – 13,6 proc. mažiau, išankstinius duomenis skelbia Valstybės duomenų agentūra.
Anot jos, tarptautinės prekybos prekėmis deficitas pernai siekė 5,7 mlrd. eurų. Tačiau išsamių duomenų apie visų metų prekybą agentūra kol kas neskelbia.
Pernai sausį–lapkritį Lietuva daugiausia eksportavo į Latviją, Lenkiją, Vokietiją. Eksportuotų prekių į Europos Sąjungos valstybes vertė sumažėjo 14 proc. ir sudarė 60,3 proc. bendro Lietuvos eksporto.
Per 11 mėnesių iš Lietuvos daugiausia eksportuota mineralinių produktų (14,6 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (13 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (10,7 proc.).
Sausį–lapkritį lietuviškos kilmės prekių eksportas siekė 22,5 mlrd. eurų ir sudarė 61,8 proc. viso Lietuvos eksporto. Per metus eksportas sumažėjo 10,8 proc., be mineralinių produktų – 11,7 proc.
Didžiausią lietuviškos kilmės prekių eksporto dalį sudarė mineraliniai produktai, pramonės dirbiniai, paruošti maisto produktai, gėrimai, tabakas ir perdirbti tabako pakaitalai.
Sausį–lapkritį Lietuva daugiausia importavo mineralinių produktų (20,8 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (17 proc.), antžeminio, oro, vandens transporto priemonių (11,8 proc.).
Daugiausia į Lietuvą importuota prekių iš Vokietijos, Lenkijos, Latvijos. Importuotų prekių iš ES valstybių vertė sumažėjo 4,9 proc. ir sudarė 69,6 proc. bendro Lietuvos importo.
TILS: Korupcijos suvokimo indekse Lietuva nukrito per vieną poziciją, yra 34 pasaulyje
Per praėjusius metus Lietuva Korupcijos suvokimo indekse nukrito per vieną poziciją ir šiuo metu užima 34 vietą pasaulyje, rodo antradienį paskelbti „Transparency International“ duomenys.
Lietuvai skirtas 61 balas iš 100 galimų. Tuo metu tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių Lietuva, kaip ir pernai, lieka 12-oje vietoje.
Pirmoje vietoje pasaulyje išlieka Danija (90 balų). Tarp geriausiai įvertintų šalių taip pat yra Suomija (87 balai), Naujoji Zelandija (85 balai), Norvegija (84 balai), Singapūras (83 balai).
Estija šiais metais gavo 76 balus ir užėmė 12 vietą (pernai – 74 balai ir 14 vieta), Latvija gavo 60 balų ir užėmė 36 vietą (pernai – 59 balai ir 39 vieta), Lenkija – 54 balus ir užėmė 47 vietą (pernai – 55 balai ir 45 vieta).
Baltarusijai skyrus 37 balus ji užima 98 vietą (pernai – 39 balai ir 91 vieta), Rusija su 26 balais – 141 vietą (pernai – 28 balai ir 137 vieta).
Europos Sąjungos šalių vidurkis – 64 balai iš 100.
„Manau, kad šių metų rezultatas siunčia aiškią žinią – įstatymai patys neveikia. Tad, jei nesiimsime konkretesnių ir aktyvesnių veiksmų praktikoje, Lietuvos rezultatas nesikeis“, – sakė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) vadovė Ingrida Kalinauskienė.
Anot jos, ypač svarbu, jog verslo ir viešojo sektoriaus įstaigų vadovai užimtų aiškią poziciją, „kad kyšininkavimas jų veikloje nėra toleruojamas“.
„Manau, kad jau pats laikas sutarti, jog tai neatsiejama pokalbio apie paslaugų kokybę bei pasitikėjimą valstybe dalis“, – tvirtino I. Kalinauskienė.
Anot Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), sumenkus Lietuvos rezultatui reikėtų peržiūrėti įgyvendintus pokyčius.
„Sumažėjęs rezultatas rodo, kad praėjusiais metais valstybės institucijoms trūko aktyvumo įgyvendinant antikorupcinę politiką Lietuvoje, todėl būtina peržiūrėti valstybėje įgyvendintų pokyčių vertę. Atlikus analizę turime nacionaliniu lygmeniu nuspręsti, kokiems inovatyviems veiksmams teiksime prioritetą, spręsdami problemas korupcijai rizikingiausiose srityse – viešuosiuose pirkimuose, sveikatos apsaugoje, savivaldoje, aplinkosaugoje ir energetikoje“, – sako STT direktorius Linas Pernavas.
Anot STT, kasmet Europos Komisijos rengiamoje Teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje Lietuva buvo vienintelė Europos Sąjungos valstybė, kuri negavo nė vienos rekomendacijos stiprinti kovos su korupcija sistemą. EK ekspertai teigiamai įvertino teisinius korupcijos prevencijos mechanizmus, tačiau Korupcijos suvokimo indeksas signalizuoja, kad Lietuvai būtina tobulinti šių mechanizmų įgyvendinimą praktikoje.
Anot TILS, korupcijos suvokimo indeksas parodo, kaip įvairioms pasaulio valstybėms pavyksta kontroliuoti korupciją.
Esama padėtis įvertinama konkrečiu skaičiumi šimto balų skalėje nuo 0 iki 100, nulis reiškia labai korumpuotą, o 100 – visiškai nekorumpuotą valstybę. Korupcijos mastą viešajame ir politikos sektoriuose vertina įvairių sričių ekspertai ir verslo lyderiai.
Lietuvos Vyriausybės programoje nurodytas siekis, kad 2024 metais Lietuvos vertinimas būtų 70 balų. Nacionalinėje darbotvarkėje korupcijos prevencijos klausimais 2022–2033 metais yra nurodomas siekis 2033 metais Lietuvai vertinime pasiekti 74 balus.
Neblaivus vyras grasino Alytaus policijoje padėti sprogmenis
Neblaivus vyras grasino Alytaus policijoje padėti sprogmenis, jis vėliau buvo paguldytas į ligoninę.
Kaip pranešė Policijos departamentas, antradienio vakarą, 18.04 val., Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo gautas telefoninis grasinimas Alytaus policijos pastate padėti sprogmenį.
Neblaivus (1,61 prom.) skambinęs vyras buvo rastas gyvenamojoje vietoje Alytaus rajone, Žagarių kaime.
53 metų gyventojas dėl sveikatos būklės sutrikimo pristatytas bei paguldytas į Kauno miesto ligoninę.
Surinkta medžiaga dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimo.
Tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą, baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų.
Kauno apskrities policija pradėjo tyrimą dėl sušalusio kūdikio
Kauno apskrities policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sušalusio kūdikio, kurį išgelbėjo greitosios medikai ir policija.
„Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 163 straipsnį „Piktnaudžiavimas tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis“, – rašoma Kauno apskrities policijos atsakyme BNS.
Tas, kas piktnaudžiavo tėvo, motinos, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis fiziškai ar psichiškai gniuždydamas vaiką, palikdamas jį ilgą laiką be priežiūros ar panašiai žiauriai elgdamasis su vaiku, gali būti baudžiamas bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
Kaip savaitgalį skelbė Greitosios medicinos pagalbos tarnybos Kauno rajono teritorinis skyrius, lauke esant apie 10 laipsnių šalčiui medikai gavo kvietimą vykti pas asmenį, kuriam sužalota koja.
Pasak tarnybos, atvykę medikai rado didelę netvarką ir asocialią aplinką, namuose rasti vyras sužalota koja ir moteris, jie buvo nusiteikę agresyviai, neblaivūs, turėjo peilį ir grasino atvykusiems gelbėtojams.
Į iškvietimą taip pat atvykusiems policijos pareigūnams teko panaudoti jėgą bandant sutramdyti minėtus asmenis.
Patys gyventojai neatsakė, ar namuose yra kūdikis, apie jį sužinota tikslinantis aplinkybes su dispečeriu, kuris iškvietimo metu girdėjo kūdikio verksmą.
Netrukus pareigūnai atvedė netoliese rastą vyrą, laikiusį glėbyje kelių mėnesių kūdikį.
Kaip nurodo tarnyba, jis buvo pamėlęs nuo šalčio, dejavo, buvo pridengtas tik plonu pledu.
Neblaivūs asmenys priekaištavo, kad pareigūnai neturi teisės atimti vaiko.
Vaikui suteikta pagalba, jis sušildytas.
Pasak medikų, kūdikio kūno temperatūra tesiekė 34 laipsnius, o iki ligoninės ją pavyko pakelti iki beveik 36 laipsnių, jis sėkmingai buvo perduotas į ligoninės medikų rankas.
Sergančiųjų gripu skaičius auga, užregistruoti dar du mirties atvejai
Sergančiųjų gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis skaičius auga, o COVID-19 – mažėja, užregistruotos dar dvi mirtys nuo gripo, pirmadienį paskelbė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.
NVSC duomenimis, Lietuvoje sausio 22–28 dienomis sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir COVID-19 liga rodiklis padidėjo ir siekė 1609,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Prieš savaitę sergamumas buvo mažesnis – 1309,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Nors bendras sergančiųjų skaičius išaugo, NVSC pažymi, kad didėjo tik sergančiųjų gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis skaičius, o COVID-19 liga – sumažėjo.
Mažiausias sergamumo rodiklis 4-ąją šių metų savaitę registruotas Tauragės apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje.
Anot NVSC, užregistruoti dar du mirties nuo gripo atvejai. Asmenys priklausė 40–49 m. ir 70–79 m. amžiaus grupei, jie nebuvo skiepyti nuo sezoninio gripo. Šį gripo sezoną iš viso užregistruoti 8 mirties nuo gripo atvejai. Praeitą (2022–2023 metų) sezoną tuo pačiu laikotarpiu buvo registruota 13 mirties nuo gripo atvejų (iš viso per metus – 21).
Anot centro, epideminis bendras sergamumo lygis, kai peržengiama 1 500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba, pasiektas trečdalyje, t. y. 21, savivaldybėje. Prieš savaitę tokių savivaldybių buvo trigubai mažiau – septynios. Iki šios dienos nė viena savivaldybė epidemijos nėra paskelbusi.
Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 135 asmenys: 85 vaikai, 8 asmenys priklausantys 18–64 metų amžiaus grupei ir 42 vyresni nei 65 metų amžiaus asmenys. Intensyvios terapijos skyriuose buvo gydomi 8 asmenys, iš kurių trys – vaikai.
Sausio 22 dienos duomenimis, nuo rugsėjo sezoninio gripo vakcina pasiskiepijo daugiau nei 215 tūkst. asmenų, nuo spalio COVID-19 vakcina pasiskiepijo per 53 tūkst. gyventojų.
Policija pradėjo tyrimą dėl Merkinėje dažais apipilto paminklo A. Ramanauskui-Vanagui
Alytaus apskrities policija pirmadienį pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Varėnos rajone, Merkinėje, dažais aplieto paminklo partizanų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui.
„Tyrimas pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį, numatančią atsakomybę už didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčios vertybės sunaikinimą ar sugadinimą“, – BNS sakė policijos atstovė Kristina Janulevičienė.
Įstatymas už šį nusikaltimą numato baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki penkerių metų.
Pasak policijos atstovės, ar ant postamento esantį ženklą galima laikyti svastika, dar bus sprendžiama. Lietuvoje draudžiama viešai demonstruoti nacistinius ir sovietinius simbolius.
Apie įvykį policijai pranešė Merkinės krašto muziejaus direktorius.
Pirmasis apie incidentą paskelbė LRT portalas.
Lietuvos šaulių sąjunga feisbuke skelbia, kad nusikaltimą žmogus su kauke uždengtu veidu įvykdė apie 4.50 val.
Tai – ne pirmas išpuolis prieš paminklus Lietuvos partizanų vadui. Pernai dažais aplieti tiek šis, tiek kitas A. Ramanauskui-Vanagui skirtas paminklas Lazdijų rajone, Bielėnų kaime.
Pasak K. Janulevičienės, įtariamieji nebuvo nustatyti.
Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vadas A. Ramanauskas-Vanagas nužudytas 1957 metų lapkričio 29 dieną Vilniuje – po žiaurių kankinimų jam įvykdyta mirties bausmė.
A. Ramanauskas-Vanagas buvo mokytojas, bet, sovietams okupavus Lietuvą, 1945 metais įsijungė į partizaninę kovą už Lietuvos nepriklausomybę, tapo vienu iškiliausių partizanų vadų.
1948 metais jis buvo paskirtas Pietų Lietuvos partizanų srities vadu, dar po metų tapo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio pavaduotoju, o 1950 metų pradžioje – Sąjūdžio Gynybos pajėgų vadu.
1952–1953 metais A. Ramanauskas-Vanagas pasitraukė iš aktyvios ginkluotos kovos ir su šeima slapstėsi iki 1956 metų, kai buvo sulaikytas, 1957 metais – sušaudytas.
Jo palaikų ieškota iki pat 2018-ųjų, kai jie rasti Našlaičių kapinėse Antakalnyje. Tais pačiais metais vadas iškilmingai palaidotas Antakalnio kapinėse.
Už suteiktą vertingą informaciją STT pernai išmokėjo per 36 tūkst. eurų
Už suteiktų vertingą informaciją Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) praėjusiais metais 35 asmenims išmokėjo daugiau kaip 36 tūkst. eurų.
Didžiausia išmoka vienam asmeniui siekė 5 tūkst. eurų, atskaičius mokesčius. 2022 metais ji buvo perpus mažesnė.
Išmokos mokamos už suteiktą vertingą informaciją apie korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, jeigu ji padėjo atskleisti, užkardyti korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas.
Tarnybos duomenimis, pernai gauta beveik 6600 pranešimų apie galimą korupciją, tai yra 30 proc. daugiau nei 2022 metais. Anoniminiai pranešimai tesudarė 6 procentus.
„Vienkartinė išmoka už STT suteiktą vertingą informaciją apie galimą korupciją nėra pagrindinis kriterijus, kodėl asmenys praneša ir (ar) turėtų pranešti apie galimai identifikuotą teisės pažeidimą. Tokie pranešimai visų pirma yra pilietiškumo išraiška ir bendras valstybės institucijų ir visuomenės darbas, kuriant skaidresnę aplinką“, – sakė STT Pranešimų nagrinėjimo skyriaus vadovas Mikas Bukauskas.
Jo teigimu, nuolat augantis asmenų pranešimų skaičius ir mažas anoniminių pranešimų procentas rodo aukštą pasitikėjimą STT.
Praėjusiais metais tarnyba, įvertinusi asmenų pranešimus, pradėjo 44 ikiteisminius tyrimus.
Daugiausiai jų gauta apie galimus teisės pažeidimus aplinkos apsaugos, sveikatos apsaugos, savivaldos ir teisingumo srityse.
75 pranešimų sulaukta iš viešajame sektoriuje dirbančių darbuotojų, jie pagal Korupcijos prevencijos įstatymą privalo pranešti teisėsaugos institucijoms apie jiems žinomas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas.
Į vertybių registrą įrašyti vargonai, kuriais galėjo groti M. K. Čiurlionio tėvas
Varėnos rajone, Kabelių bažnyčios pastogėje, rasti vargonai įrašyti į kultūros vertybių registrą.
Tokį įsakymą šią savaitę pasirašė kultūros ministras Simonas Kairys.
Esama duomenų, kad šiais buvusiais Ratnyčios senosios bažnyčios vargonais galėjo groti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio tėvas Konstantinas Čiurlionis.
Anot įsakymo, šie XVIII–XIX amžiaus vargonai turi istorinę ir meninę vertę.
Vargonai šiuo metu laikinai saugomi Bažnytinio paveldo muziejuje Vilniuje, o prospekto drožiniai – Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ekspozicijoje Kaune.
Ratnyčioje gyvenanti menotyrininkė Aušra Česnulevičienė surinko įrodymų, kad M. K. Čiurlionio tėvas 1877–1878 metais vargonavo Ratnyčios bažnyčioje, o joje buvę mediniai vargonai buvo atsidūrę Kabelių bažnyčios pastogėje.
Ratnyčios bažnyčia 1909 metais buvo išardyta ir su visu inventoriumi pervežta į Kabelius, kur iš naujo pastatyta.
Kultūros paveldo departamento (KPD) teigimu, taip į Kabelius iš Ratnyčios atkeliavo ir senieji vargonai. Bažnyčiai įsigijus naujus, senieji nukeliavo į bažnyčios pastogę.
Pasak A. Česnulevičienės, 2020 metais užlipus į Kabelių bažnyčios pastogę, aptiktos atskiros vargonų dalys, taip pat rasta tokia pati, kaip Druskininkuose, Čiurlionių namuose, esanti ažūrinė lenta su paukšteliu.
KPD skelbė, kad A. Česnulevičienė archyvuose surinko ir daugiau įrodymų, pagrindžiančių hipotezę, jog tai tikrai tie vargonai, kuriais galėjo groti K. Čiurlionis.
Žymaus Lietuvos dailininko ir kompozitoriaus tėvas K. Čiurlionis (1846–1914) buvo vargonininkas ir chorvedys, trumpai vargonininkavęs Liškiavoje, paskui visą gyvenimą – Druskininkuose. Teigiama, kad pirmąsias muzikos pamokas sūnus gavo iš jo.
Siūlymus dėl rusų kalbos atsisakymo mokyklose ministerija žada vasario pradžioje
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) vasario pirmą savaitę ketina pristatyti siūlymus, kaip planuojama atsisakyti mokymo rusų mokyklose.
Apie tai ketvirtadienį BNS informavo pati ministerija. Ministerija ketina pristatyti, kokių veiksmų būtų galima imtis dėl mokymo rusų kalba ir nori pradėti viešą diskusiją dėl jų.
Sausio pradžioje švietimo ministras Gintautas Jakštas paskelbė apie ketinimus Lietuvoje laipsniškai atsisakyti rusiškų mokyklų. Jis teigė, kad tuomet šalyje liktų veikti tautinių mažumų mokyklos, kuriose mokoma Europos Sąjungos (ES) ar Lietuvai draugiškų šalių kalba.
Viceministras Ramūnas Skaudžius šią savaitę teigė, kad pirmieji sprendimai dėl mokymo rusų kalba gali būti priimti ugdyme iki penktos klasės, kadangi jose tautinių mažumų moksleivių lietuvių kalbos pamokoms skiriama trečdaliu mažiau laiko.
„Tai reiškia, kad jų ir aplinka yra ne tiek palanki lietuvių kalbai, bet jie dar ir mokosi mažiau lietuvių kalbos, nors iš jų reikalaujama pasiekti iš esmės tiek pat“, – LRT televizijai teigė R. Skaudžius.
Tautinių mažumų departamentas nepritaria siūlymams dėl ugdymo rusų kalba atsisakymo.
Įstaigos teigimu, Lietuvoje veikia mokyklos ne tik rusų dėstomąją kalba, bet ir lenkų, baltarusių, žydų tautinių bendruomenių mokyklos, todėl siūlymas naikinti vienos tautinės mažumos mokyklų tinklą „yra mažų mažiausiai diskriminuojantis“.
Pagal įstatymą, vietovėse, kuriose tradiciškai gausiai gyvena tautinė mažuma, prašant bendruomenei savivaldybė laiduoja mokymąsi tautinės mažumos kalba.
Daugiausiai tautinių mažumų mokyklų yra pietryčių Lietuvoje.
Rusų mokomąja kalba bendrojo ugdymo mokyklose mokosi apie 14 tūkst. moksleivių, daugiausiai Vilniuje, Visagine, Klaipėdoje.
Miškų tarnyba: iki gruodžio išduoti leidimai kirsti mišką nebus naikinami
Teismui galutinai paskelbus, kad tvirtinant miškotvarkos projektus privaloma atlikti planuojamų miškų kirtimų poveikį esamoms ir būsimoms saugomoms teritorijoms, leidimai kirsti mišką, išduoti iki teismo sprendimo – 2023-ųjų gruodžio 6 dienos – nebus naikinami, skelbia Valstybinė miškų tarnyba.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) gruodžio 6-ąją galutinai pripažino, kad tarnybos direktoriaus įsakymas, patvirtinęs Ignalinos regiono valstybinių miškų vidinės miškotvarkos projektą, yra neteisėtas tiek, kiek buvo numatyti pagrindiniai miškų kirtimai įsteigtose ir potencialiose Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose bei aplink jas.
Vėliau tarnyba kreipėsi į LVAT, prašydama išaiškinti, ar turėtų būti naikinami iki teismo sprendimo išduoti leidimai kirsti mišką šiose teritorijose. Tačiau teismas sausio 24-ąją atmetė prašymą dėl nutarties išaiškinimo, BNS pranešė teismas.
„Atsižvelgiant į tai, kad pagal daugelį iki gruodžio 6 dienos išduotų leidimų ūkinė veikla jau gali būti įvykdyta, stabdyti, atšaukti ar kitaip naikinti iki gruodžio 6 dienos išduotų leidimų Valstybinė miškų tarnyba teisinio pagrindo neturi“, – pranešė tarnyba.
Anot jos, sprendimas apima tik leidimus miškui kirsti „Natura 2000“ teritorijose ir joms artimoje aplinkoje.
Tarnyba primena, kad prieš pradedant ūkinę veiklą „Natura 2000“ teritorijoje ar jai artimoje aplinkoje, privaloma gauti išvadą iš atitinkamų saugomų teritorijų̨ institucijų, kad nebus reikšmingo poveikio aplinkai.
Parengta pagal BNS ir „Dzūkų žinių“ informaciją