Nuo praėjusio šeštadienio lazdijietį Albiną Kamarūną pažįsta ir gerbia visa Lietuva. Kovo 11-ąją per TV3 televiziją vykusius nacionalinius apdovanojimus „Lietuvos garbė“ mūsų kraštiečiui A. Kamarūnui buvo įteikta laimėtojo statulėlė, o jį tiesioginiame eteryje, stebint šimtams tūkstančių žiūrovų, pasveikino ir ranką spaudė pats Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.
A. Kamarūnui „Lietuvos garbės“ titulas buvo suteiktas už tai, kad jis visą gyvenimą globojo Sapiegiškių kaime žuvusio Lietuvos partizano kapą ir savo pastangomis sugebėjo išsiaiškinti partizano tapatybę.
Po apdovanojimo A. Kamarūnui atėjo nelengvas išbandymas garbe. Nuo sekmadienio ryto netilo jo mobilusis telefonas, jo adresu atkeliavo gausybė žinučių, teko du kartus per dieną įkrauti mobiliojo akumuliatorių. Albino pasveikinti atvažiavo buvę kolegos, bičiuliai, kurie iki tol ilgai su juo nebuvo bendravę. Skambina žurnalistai iš įvairių regioninių ir nacionalinių žiniasklaidos priemonių, pasveikinti braunasi vietos valdžia.
Pats Albinas teigė, jog jau šiek tiek pavargo nuo jį užgriuvusio didžiulio dėmesio, ir skundėsi sušlubavusia sveikata, tačiau neprarado optimizmo ir noro toliau daryti prasmingus darbus.
Dabar galima aiškiai pasakyti, jog A. Kamarūno kandidatūra apdovanojimui buvo pristatyta „Dzūkų žinių“ redakcijos ir Lazdijų rajone gyvenančio žurnalisto Laimučio Genio iniciatyva.
Apie Albiną papasakojo buvęs meras
Kai visa Lietuva pamatė per televiziją „Lietuvos garbės“ apdovanojimų ceremoniją, daug kam iš Lazdijų bendruomenės kilo klausimas, kas pateikė A. Kamarūno kandidatūrą šiam garbingam apdovanojimui.
Dabar galima aiškiai pasakyti, jog A. Kamarūno kandidatūra apdovanojimui buvo pristatyta „Dzūkų žinių“ redakcijos ir Lazdijų rajone gyvenančio žurnalisto Laimučio Genio iniciatyva.
Kaip teigė L. Genys, jam A. Kamarūno istoriją papasakojo buvęs rajono meras Artūras Margelis.
„A. Margelis man papasakojo, kad A. Kamarūnas identifikavo Sapiegiškių kaime palaidoto Lietuvos partizano tapatybę ir pasikvietė iš Vilniaus archeologus, kurie atkasė palaikus bei patvirtino A. Kamarūno versiją“, – pasakojo žurnalistas.
Jis teigė, jog ta istorija jį sudomino ir jis susitiko su pačiu A. Kamarūnu.
„Pabendravęs su Albinu, išklausęs jo istoriją, supratau, kad tai labai kilnus žmogus, tikras Lietuvos patriotas ir išskirtinis mūsų istorinės atminties sergėtojas, apie kurį turėtų sužinoti kuo platesnė auditorija“, – pasakojo L. Genys.
Po kurio laiko „Dzūkų žiniose“ pasirodė straipsnis apie A. Kamarūno pastangas aiškinantis žuvusio partizano tapatybę ir kitus dėmesio vertus šio žmogaus darbus.
Partizanų istorija dabar labai aktuali
„Dabar, kai vyksta karas Ukrainoje, kai vėl mums kilo egzistenciniai klausimai, Lietuvos partizanų judėjimas įgauna naują prasmę ir aktualumą. Todėl Albino siekis išsaugoti istorinę atmintį tampa labai svarbus mums visiems. Akivaizdu, jog Albino pastangos yra ne lokalaus, bet nacionalinio masto“, – kalbėjo žurnalistas.
Jis pasakojo, jog tada jam kilo mintis apie Albino poelgį pranešti visai Lietuvai.
„Kadangi buvau ne vieną kartą dalyvavęs „Lietuvos garbės“ apdovanojimų ceremonijoje, neblogai pažįstu jos organizatorius, žinau, kokius žmones jie norėtų apdovanoti, tai vasario pradžioje susisiekiau su TV3 komanda ir pasiūliau jiems A. Kamarūno kandidatūrą. Kad jie turėtų daugiau informacijos apie siūlomą kandidatą, nusiunčiau jiems „Dzūkų žinių“ straipsnį apie Albiną“, – pasakojo L. Genys.
Po savaitės žurnalistas sulaukė skambučio iš „Lietuvos garbės“ komandos. Kolegos domėjosi A. Kamarūno asmenybe, jo aplinka, asmeninėmis savybėmis, aplinkinių vertinimu, reputacija. Dar po savaitės L. Genys vėl sulaukė skambučio iš „Lietuvos garbės“ komandos, jam buvo pranešta, jog komanda nusprendė patvirtinti A. Kamarūno kandidatūrą „Lietuvos garbės“ apdovanojimui.
„Kolegos paprašė A. Kamarūno kontaktų ir taip pat prašė, kad jį įspėčiau apie jų ketinimus susisiekti, kad Albino neištiktų šokas. Įspėjau Albiną, jis buvo labai nustebęs, jaučiau pasimetimą, bet paskui viskas atsistojo į savo vietas“, – pasakojo L. Genys.
Tą pačią dieną TV3 komanda susisiekė su A. Kamarūnu ir sutarė reportažo filmavimo laiką.
Filmavimo grupė į Lazdijų rajoną atvyko nusiteikusi rimtam darbui, filmavimas vyko beveik visą dieną, o Albinui net keliskart teko persirenginėti ir keisti veiksmo lokacijas.
Į apdovanojimus vyko su žmona
Dar po savaitės iš „Lietuvos garbės“ organizatorių Albinas gavo informaciją, kada reiks atvykti į Vilniaus rotušę, kaip reiks apsirengti, ką galės su savimi atsivesti į renginį. Albinas nusprendė, jog į šventę eis kartu su žmona.
Jis pasakojo, jog apie tai, kad važiuos į apdovanojimus, garsiai nekalbėjo, apie tai žinojo vos keletas jam artimų žmonių.
„Į Rotušę atvykome anksti, nes taip liepė organizatoriai. Ten buvo filmuojami nominantų atėjimai į sceną, lipimas laiptais. Kiti nominantai žinojo, kas jiems teiks apdovanojimus, o man organizatoriai nieko nesakė, nors jų klausinėjau, tik atsakydavo, jog man bus siurprizas“, – apie Kovo 11-ąją Vilniuje pasakojo A. Kamarūnas.
Jis teigė, jog jam buvo labai smagu bendrauti su renginio dalyviais – Mindaugu Stasiuliu, mūsų žemiečiu Marijonu Mikutavičiumi, taip pat su Andriumi Mamontovu ir kitais.
Prezidentas pasirinko Albiną
„Iki paskutinės minutės nežinojau, kas įteiks man apdovanojimą. Kai tiesioginės transliacijos metu paskelbė mano pavardę ir išėjau į sceną, pamačiau, kad prie šalia scenos stovinčio stalo stojasi Prezidentas Gitanas Nausėda ir lipa į sceną. Tada ir supratau, apie kokį siurprizą kalbėjo šventės organizatoriai. Pradžioje tuo buvo sunku patikėti, bet kai Prezidentas paspaudė man ranką, supratau, kad tai ne sapnas, o realybė“, – pasakojo A. Kamarūnas.
Prezidentas ne tik įteikė A. Kamarūnui „Lietuvos garbės“ statulėlę, pasakė padėkos kalbą, bet nuo savęs dar Albinui padovanojo „Aušros“ naujojo leidimo knygų ryšulėlį.
Redakcijos duomenimis, kai renginio organizatoriai svarstė, kokie žinomi žmonės apdovanos „Lietuvos garbės“ nominantus, visas sąrašas buvo pateiktas Prezidentui. Jis pats ir pasirinko apdovanoti A. Kamarūną, nes įžvelgė jo poelgyje nacionalinės svarbos veiksmą.
„Su Prezidentu susitinkame antrą kartą, pirmą kartą bendravome, kai jis buvo atvykęs į Kapčiamiestį. Smagu, kad Prezidentas mane atsiminė iš pirmojo bendravimo. Apskritai, tai sunku nusakyti jausmą, kai gauni padėką iš svarbiausio Lietuvos žmogaus. Jaučiu didelę atsakomybę dėl gauto apdovanojimo ir esu dėkingas visiems, kas mane pastebėjo ir pagarbino per visą Lietuvą“, – sakė A. Kamarūnas.
P. S. Vasario 9 dieną savaitraštis „Dzūkų žinios“ pateikė Lazdijų rajono savivaldybės apdovanojimų komisijai siūlymą už Lietuvos istorinės atminties saugojimą apdovanoti A. Kamarūną „Laisvės angelu“. Tačiau tarp Vasario 16-ąją apdovanotųjų A. Kamarūno pavardės nebuvo. Panašu, jog provincialiai mąstanti komisija ir merė nusprendė, jog A. Kamarūnas šio apdovanojimo nėra vertas ir skyrė „Laisvės angelą“ valdžiai lojalaus A. Sujetos vadovaujamam Kultūros centrui už darbą, kuris apmokamas savivaldybės biudžeto lėšomis, kurį privalu atlikti už gaunamą finansavimą. Ko gero, rajono vadovams neužteko ženkliai padidinti Kultūros centro direktoriaus algą, prireikė pridėti ir garbės regalijas. O gal tai ir logiška, nes A. Kamarūno nuopelnai – ne rajono, bet nacionalinio lygmens.
„Dzūkų žinių“ informacija