Dainavos žodis

Margučių skutinėjimas tarsi šventinio laukimo meditacija

Margučių skutinėjimas Reginai Morozienei ir malonus užsiėmimas, ir meditacija. (Autorės ir asmeninio albumo nuotr.)

Viena svarbiausių krikščionių švenčių – šv. Velykos, simbolizuojančios naujo gyvenimo, vilties ir atgimimo pradžią, Lietuvoje neatsiejamos nuo margučių. Regina Morozienė jas pasitinka su dešimtimis įmantriais ornamentais, augaliniais ir gyvūniniais motyvais išskutinėtų įvairiaspalvių margučių.

„Kiaušinių marginimas švenčių laukimui suteikia savotiškos magijos, norisi kuo įvairesnių išskutinėti. Stengiuosi, kad margučiai būtų gražūs, spalvingi. Man patinka šv. Velykų laukimas, pripildytas kūrybos ir meditacijos“, – sakė margučių skutinėtoja.

Alytaus rajone gyvenanti moteris pasakojo, jog margučių magija ją sužavėjo dar vaikystėje žiūrint į kaimynę, marginančią margučius vašku, tad pamačiusi turguje dailų velykinį margutį, neatsispyrė pagundai ir nusipirko.

„Pabandžiau ir pati marginti, pavyko, tačiau kol dirbau, reikėjo rūpintis vaikais, ūkiu, todėl nelabai daug laiko galėjo skirti šiam pomėgiui. Tik tapusi senjore, šiam pomėgiui galiu skirti daugiau laiko“, – kalbėjo R. Morozienė, akcentuodama, jog pagrindinis jos sukurtų trapių meno kūrinių ekspertas yra vyras Petras.

Jei daugelis kiaušinius margina likus kelioms dienoms iki šv. Velykų ar dažo svogūnų lukštuose šventės rytą, patyrusi margučių skutinėtoja šio darbo imasi nurimus Naujųjų metų sutikimo šurmuliui. Ir nieko keista, nes viena moteris išskutinėja kelias dešimtis įspūdingų margučių.

„Pirmiausia atsirenku kiaušinius, kurių lukštas tvirtas, lygus, tada atsargiai pragręžiu dvi skylutes ir iš jų ištraukiu patį kiaušinio turinį. Paskui dažau svogūnų lukštuose, įdėdama dažų, kad margučiai būtų spalvingi, o norint, jog kiaušinio lukštas nusidažytų tolygiai, atsargiai paspaudusi laikau panardintus. Dar reikia iš nudažytų kiaušinių lukštų išpūsti ten patekusius dažus“, – supažindino su paruošiamaisiais marginimo darbais R. Morozienė.

Margučius alytiškė skutinėja kartu žiūrėdama ir televizorių. Vienas kitam šie darbai jai netrukdo. „Viską spėju – išgirsti, pamatyti ir kiaušinį numarginti tuo pačiu metu“, – patikino moteris. Vienus margučius alytiškė išskutinėja vienu prisėdimu, prie kitų sugrįžta, patobulina, paryškina.

Raštą margučiui, kaip sakė R. Morozienė, parenkanti tokį, koks tuo metu į galvą šauna. „Žinoma, turiu brošiūrėlių, iškarpų iš žurnalų ir laikraščių su marginimo pavyzdžiais, kartais nusifotografuoju patikusius margučius. Į juos žiūrėdama, pasisemiu idėjų, bet visada skutinėju pagal save“, – akcentavo alytiškė ir pridūrė, jog bėgant metams vis rečiau pasižiūri į marginimo pavyzdžius, raštus kuria pati.

Kaip gimsta margučio piešinys – iš anksto sugalvojamas ar idėja išsigrynina skutinėjimo metu? Skutinėtoja teigė, jog būna visaip, kai drožinėja augalą ar gyvūną, viskas vyksta greitai, beveik spontaniškai. Jei ornamentus, tada reikia išsidėlioti ir pasižymėti atstumus, centrus, nes toks pasiruošimas užtikrina margučio rašto vientisumą, grakštumą. Čia moteriai pasitarnauja braižybos įgūdžiai, leidžiantys tiksliai nubrėžti linijas ar apskritimus, ovalus.

R. Morozienė kasmet mažučiu, vos degtuko ilgio medicininiu peiliuku išskutinėja dešimtis kiaušinių, tačiau jos margučių kolekcija didėja pamažu, nes daug originalių šv. Velykų simbolių alytiškė išdovanoja, kitais metais vėl atnaujindama kolekciją naujais kūriniais.

„Nedovanoju tik žąsinių kiaušinių, nes jų skutinėjimui reikia skirti daug daugiau laiko, nei skutinėjant vištinius kiaušinius“, – sakė R. Morozienė.

Kitais metais R. Morozienė ketina surengti savo margučių parodą, kurioje pristatys ne vieną dešimtmetį rinktą skutinėtų margučių kolekciją.

Dalintis:

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

traffix.lt

Taip pat skaitykite: