
Trys Alytaus rajono ūkininkai buvo apdovanoti Žemės ūkio ministerijos organizuotame trečiajame ciklo „Nuo arklio iki roboto – 100 žemės ūkio pažangos metų“ renginyje, skirtame paminėti VDU Žemės ūkio akademijos šimtmetį ir pristatyti žemės ūkio mokslo proveržį.
Įvertino nuopelnus
Vykusio renginio Varėnoje metu, už nuopelnus šalies žemės ūkiui padėkos raštai buvo įteikti trims Alytaus rajono ūkininkams: Algiui Žėkui – už ilgametį pažangaus ir efektyvaus ūkio vystymą, Valdui Lukoševičiui – už aplinką tausojančios bei modernios augalininkystės plėtojimą ir Lietuvos ūkininkų sąjungos Alytaus ūkininkų sąjungos pirmininkui Vytautui Patinskui – už ilgametį modernios bitininkystės vystymą.
„Mano senelis Augustinas Laužonis ir tėtis Vytautas Patinskas buvo bitininkai mėgėjai, o aš, sekdamas jų pėdomis, taip susižavėjau įspūdingu bičių pasauliu, kad tapau profesionalu. Dirbdamas bityne, vadovaujuosi pažangiais metodais, naudoju modernią įrangą, kuri labai palengvina medaus paruošimą“, – sakė V. Patinskas, patikindamas, jog net visą dieną dirbdamas bityne, vakare jaučia ne nuovargį, o atsipalaidavimą. Toks unikalus bičių gyvenimo stebėjimo ir darbo su jomis poveikis jau daugelį metų džiugina bitininką.
Bitininkystėje V. Patinską labiausiai žavi vabzdžio gyvenimas, jam malonu stebėti, kaip gyvena bitės, kaip tiksliai jos pasiskirstę darbus ir kiekviena kruopščiai atlieka savąjį.
Nuo mažų dienų
„Bitininkystė mane žavėjo nuo mažų dienų. Kiek save atsimenu, seneliui ir tėčiui padėdavau rūpintis bitėmis. Dar būdamas vaikas, turėjau savo avilį, kurį prižiūrėdavau su vyresniųjų pagalba. Sulaukęs 16 metų, tapau savarankišku bitininku ir jau tebesimokydamas vidurinėje, turėjau apie 20 avilių. Vėliau, Aleksandro Stulginskio universitete (dabar Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija) studijuodamas agronomiją, bakalauro diplominį darbą rašiau apie bitininkystę – darbo vadovas buvo žinomas šalies bitininkas dr. Algirdas Amšiejus. Po studijų ir toliau domėjausi bitininkyste, plėčiau žinias ir bityną“, – pasakojo Plasapninkų kaime gyvenantis bitininkas.
Studijuojant V. Patinską sužavėjo bitynuose atliekami tyrimai, todėl šią veiklą jis su entuziazmu tęsė ir baigęs studijas. „Buvo visko, pasitaikydavo, kad ir bičių šeimos nukentėdavo nuo atliekamų eksperimentų“, – prisiminimais dalijosi 150 bičių šeimų laikantis bitininkas.
V. Patinskas daugiausia dėmesio skyrė ir tebeskiria eksperimentams, susijusiems su bičių šeimų sveikatingumu. Jam labai svarbu, kad bitės būtų kuo sveikesnės, reikėtų naudoti kuo mažiau cheminių medžiagų jų gydymui ir darbštuolės prineštų kuo didesnį kiekį medaus.




Moderni bitininkystė
„Moderni bitininkystė – tai įvairių naujovių diegimas, siekimas išlaikyti kuo didesnę bičių šeimą, kuo mažesnėmis sąnaudomis. Tai ir bitininkavimo stilius, pakraipa, kaip tvarkyti jų šeimas, kad būtų patogu, lengva. Esu atsirinkęs savą bitininkavimo metodiką“, – akcentavo bitininkas.
Anot V. Patinsko, vien aviliai gali turėti daug reikšmės sėkmingai bitininkystei. Jis pasirinkęs daugiaaukščių avilių tipą. Tokių avilių dugnus dengia tinklas tiek žiemą, tiek vasarą. Pro tinklą galima pamatyti savo gyvenimo sūkuryje besisukančias bites. „Daugiaaukščių avilių tipui labai svarbus sandarus stogas, kad šiluma neišeitų iš avilio“, – paaiškino bitininkas. Bitės žiemoja 2 aukštų aviliuose, kurie vasarą padidėja iki 6–7 aukštų.
Bitininkas yra atsirinkęs savo regionui labiausiai tinkančią Bakfasto bičių liniją. „Šios linijos bitės gausiai neša medų, gerai ruošia vašką, yra nespietlios, jos ramios, prie avilių gali drąsiai eiti ir vaikai, kas man labai svarbu“, – gyrė Bakfasto linijos bites V. Patinskas.
Jo bitynas orientuotas į didmeninę prekybą, dar šiek tiek medaus bitininkas parduoda ir dalyvaudamas mugėse. Dzūkijos laukuose ir pamiškėse surinktas medus iš Plasapninkų kaimo keliauja į Vokietiją, kur aukštos kokybės medumi prekiaujama parduotuvėse.
Pagal bityno dydį V. Patinskas stengiasi apsirūpinti pačia naujausia įranga. Turi įsigijęs šiuolaikiškus medsukius, korių atakiavimo stakles. Medaus į statines nereikia kibirais pilstyti, kaip prieš keletą metų, jis patogiai ir lengvai išpumpuojamas siurbliu.
Energijos nestokojantis vyras platina ir bičių motinas. Perka sertifikuotas bičių motinas iš užsienio ir parduoda jų dukras. „Šis procesas nėra greitas, pirmiausia perku natūraliai susiporavusias motinas, jų dukras paauginu pora metų, įsitikinęs, kad viskas gerai, jos pritapo šiame regione, perku dirbtinai apsėklintas motinas ir platinu jų dukras“, – kalbėjo Alytaus ir Varėnos bitininkų draugijų bitininkas bei valdybų narys V. Patinskas.


Bakfasto linijos bitės labai taikios. (Vytauto Patinsko nuotr.)
Kasmet vis kitoks
V. Patinsko teigimu, po paskutinių metų silpno medunešio, šie gana geri. Tai nėra rekordinis medunešis, bet 30–50 proc. medaus daugiau nei paskutiniais metais. Kiekvienais metais medus skirtingas, nes tai priklauso nuo gamtos sąlygų augalų žydėjimo metu.
„Šiemet mano bityne dominuoja pavasario ir vasaros augalų medus. Man, kaip ir daugeliui pirkėjų, jis skaniausias. Grikinį medų dėl jo išskirtinio skonio perka nedaugelis. Jaunimas dažniausiai renkasi šviesų, kuo švelnesnio skonio“, – atskleidė pirkėjų pomėgius bitininkas.
„Bitininkavimo sėkmę lemia daug faktorių – rasės, bitininkavimo stiliaus pasirinkimas, medaus išėmimo įrangos modernumas. Taip pat labai svarbus teisingas darbų susiplanavimas, tada viskas pavyksta“, – tvirtino bitininkas.
Toks požiūris V. Patinskui, šalia bitininkystės, leidžia turėti ir kitų veiklų – jis 150 hektarų plote augina grūdines kultūras, vadovauja Alytaus ūkininkų sąjungos veiklai, suranda laiko šeimai ir poilsiui.